Kaip kilo idėja surengti tokią fotosesiją? Iš kur įkvėpimo sėmėtės?
Kalendoriuje Tarptautinę moters dieną buvau pasižymėjusi jau sausio pradžioje. Žinojau, kad tą dieną darysiu ką nors gražaus ir gero moterims. Tikslios vizijos neturėjau, bet laikui bėgant mano norai išsigrynino ir vasario pabaigoje jau žinojau, kad rengsiu fotosesiją „Gėlės“, kurioje moteris vaizduosiu kaip gėles.
Ar buvo sunku prikalbinti moteris tokiai avantiūrai?
Tiesą pasakius, maniau, kad bus žymiai sunkiau. Savo idėją moterims papasakojau uždaroje „Facebook“ grupėje. Joje aiškiai išdėsčiau, kad neieškau 90-60-90 apimčių manekenių, o mano siekis yra surinkti kuo įvairesnių tikrų moterų, tokių, kokias sutinkame gatvėje ar parduotuvėje: apvalesnių, lieknesnių, tatuiruotų, ilgaplaukių ir panašiai. Žinutę pamatė 70 įvairaus amžiaus ir statuso moterų. Kad fotosesija įvyktų, man reikėjo 5 drąsuolių. Jau per pirmą pusvalandį gavau penkių norinčiųjų laiškus: „Dalyvauju!“. Iš viso norinčių dalyvauti buvo 14, bet dėl laiko stokos sutikau nufotografuoti 10 merginų, kurios suspėjo parašyti pirmos.
Su kokiomis didžiausiomis kliūtimis teko susidurti fotosesijos metu?
Sunkūs buvo du momentai: psichologinis ir pasiruošimas. Iki tol nebuvau fotografavusi aktų, tad prieš pasirodant merginoms nežinojau, kokio rezultato tikėtis. Baiminausi, ar joms pavyks atsipalaiduoti, juk dažnai žmonės net apsirengę jaučiasi nepatogiai prieš fotoaparatą, o šioms merginoms teko dar sunkesnė užduotis. Tačiau vos tik pirmoji mergina atsistojo prieš objektyvą – visas nerimas dingo, buvo daug klegesių ir kikenimų.
Kitas momentas buvo viską suderinti su floriste Rita Bagdzevičiūte iš salono „Tik gėlės“, kuri geranoriškai ne tik parėmė gėlėmis, bet ir pati ėmėsi iniciatyvos sukurti kiekvienai merginai unikalią puokštę. Ji gyvena ir dirba Kaune, o aš – Vilniuje, tad buvo išsiųsta daug elektroninių laiškų ir prakalbėta nemažai telefonu, kol aiškiai turėjome bendrą viziją, kaip kiekviena mergina turėtų atrodyti.
Kiek laiko truko fotosesija ir kiek moterų nusifotografavo?
Fotosesija truko tris dienas. Iš viso turėjo būti 10 merginų, bet galiausiai ir grimuotoja pasiryžo nusirengti prieš objektyvą. Tad iš viso – 11.
Kokių atsiliepimų sulaukėte iš aplinkinių po fotosesijos?
Fotosesiją paviešinau socialiniame tinkle „Facebook“ per Moters dieną. Tą dieną viskas buvo labai „į temą“. Tiek aš, tiek merginos, susilaukėme daug palaikymo už gražią pavasarišką iniciatyvą. Bet tikiu, kad buvo ir tokių, kuriems nepatiko ar pasirodė per drąsu, manau, jie mandagiai patylėjo.
O kaip pačios moterys, ar liko patenkintos?
Kiek žinau, visos liko patenkintos. Aišku, kaip visada su moterimis būna, vienos žiūrėdamos į save komentavo, kad pradės sportuoti, kitos neatsistebėjo, kad visur taip gražiai išėjo. Net neabejoju, kad visos smagiai praleido laiką ir, jei ne dabar, tai po 10 metų žiūrės į nuotraukas ir dėkos sau, kad tam ryžosi.
Ar bus šios nuotraukos kur nors eksponuojamos?
Nuotraukos savo darbą jau padarė – visi pasidžiaugė nuogalėmis kovo 8-ąją. Pati jokios papildomos iniciatyvos nesiimu, kad jos dar kur nors būtų eksponuojamos.
