Praūžus šventei šeimyna krausis lagaminus į Turkiją, kur Darvydo laukia pasiruošimas naujam futbolo sezonui. Kur veda sportas, paskui vyrą visada keliauja ir Sandra. „Derinimasis vienam prie kito yra taikos šeimoje paslaptis“, – atskleidžia moteris paklausta, kodėl jiems taip svarbu būti vienam šalia kito, kai daugybė šeimų, ypač sportininkų, dėl patogumo gyvena skirtingose pasaulio šalyse.
„Kam tada kūrėme šeimą? Mūsų toks požiūris ir susitarimas – būti kartu. Išsiskirti pusmečiui? Metams? Man atrodo, jau po kelių nesimatymo mėnesių susitiktų du susvetimėję žmonės“, – žmonai pritaria ir Darvydas.
Sandra įsitikinusi, kad kasdienis kalbėjimasis skaipu ar susirašymas žinutėmis – tai nėra bendras šeimyninis gyvenimas. Esą gyvendami atskirai kiekvienas pradėtų gyventi nuosavą gyvenimą ir pamažu nutoltų. Susitiktų po to ilgesnio nesimatymo ir jau kiekvienas būtų pripratęs prie savo ritmo, savo rutinos. Imtų erzinti, ką kitas žmogus daro ne taip...
„O gal kažkas dabar žiūri į mane ir galvoja: „O šita tai jau tiesiog prilipusi prie vyro... Per metrą neatsitraukia.“ Bet mes tą „prilipimą“ suprantame savaip – mes mylime ir visur norime būti kartu.“
Vis dėlto gyventi svetur nuolat, kad ir kaip smagu ir gražu ten būtų, nė vienas nenorėtų. Pora sutinka, kad Australijoje jautėsi laisvai ir patogiai, gyventojai buvo draugiški ir malonūs, kalbino gatvėje ar parduotuvėje. Ne veltui sakoma, kad Australija – svajonių šalis. „Tačiau mūsų svajonės – kitokios, nes mums svajonių šalis – Lietuva.“
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“