„Džiaugiuosi, kad pavyko susiderinti darbus, radome, kam palikti vaiką, ir turėjome galimybę ištrūkti tik dviese“, – sakė Kastytis.
Planuodamas atostogas jis visuomet stengiasi rinktis tas šalis, kuriose pragyvenimo lygis aukštesnis, kur gyvenimo sąlygos – geresnės, tokias, iš kurių galima ko nors pasimokyti ir grįžus norėtųsi pasitempti. „Egzotiški kraštai – įdomu, tačiau man nepatinka matyti vargstančius žmones, gatvėse be batų bėgiojančius vaikus. Galbūt jie ir jaučiasi laimingi, tačiau man tokie vaizdai spaudžia širdį, pradedu gailėti jų, negaliu normaliai ilsėtis“, – sakė Kastytis.
Sausio pradžioje susikrovę lagaminus, jie mėnesiui patraukė į tolimąją Australiją. Kelionė – varginanti: ilgi skrydžiai, persėdimas Kinijoje, daugybė patikrų... Tačiau per parą iš žiemiškos Lietuvos atsidūrus vasaros vėju dvelkiančioje šalyje galima pamiršti visus rūpesčius.
Pora stengėsi kuo daugiau vietų aplankyti, pamatyti kuo įdomesnių dalykų, todėl kelionėje rinkosi ne vieną vidinį skrydį. „Australijoje labai išvystytas turizmas, čia visur siūlomos gidų paslaugos. Pasinaudojome jomis ir mes, tačiau neretai patys planuodavome savo išvykas: patys susidėliojome skrydžius, susiradome, kur nakvoti, dienomis sprendėme, kur ką norime pamatyti, ir dėliojomės maršrutus“, – pasakojo Kastytis.
Kelionę pradėję Melburne lietuviai aplankė pingvinais garsėjančią Filipo salą, važiuodami 150 mylių besidriekiančia uolėta Didžiojo vandenyno kelio pakrante grožėjosi kvapą gniaužiančiais vaizdais. Dar kelionės pradžioje Kastetas labai norėjo pamatyti aborigenų Ajerso uolą, kitaip dar žinomą Uluru vardu, todėl nuvykę ten jiedu su žmona nusprendė praleisti šiose apylinkėse daugiau laiko ir pasivažinėti po kalnus ir kanjonus.
„Aborigenai man visuomet atrodė gana egzotiškai, kaip ir indėnai, apie juos daug sužinojau iš knygų. Tačiau pamatęs gyvai buvau pakraupęs, jie man priminė valkataujančius, girtuokliaujančius ir išmaldos prašančius zombius. Tie visi jų tradiciniai šokiai – gražu ir labai įdomu, tačiau jie pritaikyti specialiai turistams, realybė visai kitokia. Ji paliko labai slogų įspūdį“, – Žmonės.lt sakė Kastytis.
Keliaudami po Šiaurinę Australijos dalį jie iš arčiau susipažino ir su Didžiuoju barjeriniu rifu, skyrė laiko vandens pramogoms – nardydami su vamzdeliu grožėjosi povandeniniu pasauliu. Dar viena smagi pramoga – pasivažinėjimas paplūdimiu 4 ratais varomais džipais.
Vienas svarbiausių kelionės taškų – Sidnėjus. Miesto opera buvo dar vienas objektas dėl kurio Kastytis norėjo aplankyti šią šalį. „Į Sidnėjų atskridome vėlai vakare ir apsigyvenome centre. Iš ryto vos pabudę bėgome pažiūrėti, kaip ji atrodo. Vaizdas man padarė didelį įspūdį, nelikau nusivylęs“, – pasakojo reperis.
Planus apsilankyti kokiame nors koncerte teko atidėti. Kaip tik tuo metu Australijoje vyko Azijos futbolo čempionatas, kurio finale žaidė Australija ir Pietų Korėja. „Bilietų, deja, nebegavau, tačiau stebėjau rungtynes per televizorių. Tą patį vakarą Melburne vyko ir moterų teniso čempionatas. Tiesą sakant, nustebino, kad australai tenisu domėjosi labiau nei futbolu. Man apskritai jie pasirodė nelabai azartiški ir per daug nesidomintys sportu“, – sakė Kastytis.
Lietuvius sužavėjo Australijos gamta. Kelyje pamatę įdomesnį augalą, gyvį ar paukštį jie puldavo fotografuoti ir patys juokdavosi, kad iš šono veikiausiai atrodė keistai. Kengūros, vėžliai, papūgos – čia visko tiek daug, kad tik spėk dairytis.
Kelionė neapsiėjo ir be nuotykių – Kastytis sykį buvo ne juokais pasiklydęs. „Sustojome dykumoje, kur buvo baseinas. Visi nuėjo pasimaudyti, o aš nusprendžiau nueiti iki degalinės nupirkti kavos ir ledų. Paėjau gal 500 metrų, tačiau kelio atgal niekaip nepavyko rasti – vaizdas aplink atrodė taip nykiai ir taip panašiai, kad negalėjau įsidėmėti, kuriuo keliu ėjau“, – prisiminė jis.
Ieškojęs kelio apie 45 minutes galiausiai jis rado išėjimą. Tačiau tik dėl to, kad prie Kastyčio priėjo reindžeriai, būtent jie ir parodė kelią. „Australijoje daug kur neveikia telefono ryšys, yra tik automatai. Buvau įsivaręs baimės, tačiau paskui džiaugiausi – gidas sakė, kad pamatyti reindžerius čia prilygsta stebuklui“, – sakė Kastytis.
Viešėdami svečioje šalyje lietuviai ragavo ir australiško maisto, tačiau šis jų per daug nesužavėjo – neretai jis priminė anglų pamėgtą virtuvę, taip pat – korėjiečių. Nepaisant to, jie neatsisakė paragauti ir įvairių delikatesų: kengūrienos, krokodilienos, emu mėsos. Vienas įdomesnių užkandžių – ant duonos tepama daržovių užtepėlė, kuri dėl savo specifinio skonio dažniau mėgstama vietos gyventojų, nei turistų. „Po poros savaičių jau norėjau grįžti, pasiilgau bulvinių blynų ir normalaus maisto“, – juokėsi Kastytis.
Ar Australija jiems pasirodė šalis, kurioje smagu gyventi? „Iš dalies“, – sakė Kastetas. Jį sužavėjo žmonių pozityvumas, tai, kaip jie geba nesukti galvos dėl niekų ir neapsisunkina sau gyvenimo įvairiomis smulkmenomis. Gyventi čia jis sako veikiausiai nenorėtų, tačiau sugrįžti – tikrai taip. Dėl puikių sąlygų pailsėti, dėl nesikandžiojančių kainų ir malonaus klimato.
„Baisiausia buvo viską palikti mėnesiui Lietuvoje: vaiką, mašiną, darbą, draugus. Kalbėjome su tais, kurie keliauja po pusmetį, kurie stengiasi išnaršyti visą pasaulį – atrodo, kad jiems paprasčiau viskas. Mes jau po trijų dienų ėmėme galvoti apie namus, vėliau persilaužėme, tačiau mintis apie Lietuvą niekuomet neapleido. Išvykti ilgesniam laikui, pasirodo, nėra taip paprasta“, – šypsojosi Kastytis.
