Gabrieliau, kaip tavo gyvenime atsirado muzika?
Augau muzikalioje šeimoje – mano mama yra smuikininkė, teta operos solistė, su muzika kaip nors susiję ir kiti šeimos ar giminės nariai. Mano vaikystė prabėgo operos ir baleto teatre stebint įvairius spektaklius, baletą. Ten buvo net ir vaikų kambarys, kur muzikantai palikdavo savo atžalas. Galiu pasakyti, kad tai buvo antrieji mano namai. Tikriausiai taip muzika manyje augo ir galiausiai išaugo į tai, ką turime šiandien (šypsosi).
Prieš dešimt metų pristatei dainą „Paaukoti tau“, kuri buvo tarsi tavo startas. Kas tada paskatino žengti pirmuosius žingsnius?
Tikriausiai atėjo laikas, kai norėjau save parodyti. Dar iki to laiko mane labai skatino mama kur nors sudalyvauti, parodyti savo balsą. Tačiau aš pats laukiau to momento, kada pajusiu, kad dabar yra mano metas. Galiausiai kai buvo 16-kos, nusprendžiau sudalyvauti „Lietuvos balse“, niekam nieko nesakiau ir tik tada, kai gavau patvirtinimą, pasakiau šeimai. Būtent šiame projekte ir gimė „Paaukoti tau“, o vėliau pajutus, kad einu tinkamu keliu, sekė tolimesni žingsniai.
Paklausius savo pirmąją dainą, ar labai pasikeitei nuo to laiko?
Vokalo prasme pasikeičiau šimtu procentu. Kartais, kai įsijungiu savo senesnius įrašus, stebiuosi, kad tai mano balsas. Tačiau manau, kad labiausiai pasikeičiau per pastaruosius dvejus metus, tad ką jau kalbėti apie dešimtmetį... Tai buvo ilgos savęs paieškos, kol supratau, kas man patinka ir kas aš esu. Dabar suprantu, kad esu save atradęs ir dėl to esu labai laimingas.
Neretai muzikiniuose šou pasigirsta frazė – „vageliškas“ stilius. Galbūt tai tik įrodo, kad save jau atradai šimtu procentu?
Man tai yra vienas geriausių komplimentų! Jei jau turi savo būdvardį, supranti, kad eini tinkamu keliu.
Balandžio 5 d. „Žalgirio“ arenoje pasirodysi jaunimo festivalyje „VibeLift“, kuriame savo mintimis dalinsiesi su jaunimu. Ar prisimeni koks pats buvai paauglys?
Geriausia būtų paklausti tėvų, tačiau mama yra sakiusi, kad manęs paauglystė nebuvo aplankiusi. Gali būti taip, kad ji taip ir neaplankys arba dar aplankys su trenksmu! (juokiasi). Manau, kad buvau geras vaikas, nors ir buvau tinginys. Gal aš neturėjau kada būti paaugliu ir dramatizuoti apie meilę arba išgyventi dėl to, kad nežinau kuo būti. Tikriausiai man pasisekė, viso to išvengiau.
Ne paslaptis, kad jauni žmonės neretai susiduria su patyčiomis. Teko tai patirti ir kaip tą etapą išgyvenai?
Tikrai teko. Tai buvo tas etapas iki paauglystės, kai vyksta pereinamasis laikotarpis iš vaikystės, visi formuojasi, keičiasi. Buvau gana apvalus vaikas, turėjau ilgus plaukus, todėl dažnai mane pravardžiuodavo „mergaite“. Kaip su tuo kovodavau? Tiesiog nekreipdavau dėmesio. Ir darau taip iki dabar – jei matau, kad kažkas yra nelaimingas ir bando išsilieti ant manęs, nesileidžiu.
Tiesa, pora kartų mokykloje už save „pakovojau“ ir atsikirtau atgal. Tada kai gauna atgal, tie kurie tyčiojasi, supranta, kad nebėra taip paprasta pažeisti ir galiausiai eina ieškoti kitų aukų. Žinoma, geriausia, kai tokie žmonės gauna pamoką ir nustoja tyčiotis.
Nemažai tavo gerbėjų yra jauni žmonės, paaugliai. Ar sulauki asmeninių žinučių su prašymu patarti, kaip išgyventi vieną ar kitą situaciją?
Būna visko. Kiek galiu, tiek stengiuosi padėti, paskatinti ir pasakyti, kad gyvenimas sukasi apie tave ir žmones, kurie tau yra svarbus, o ne apie tuos, kurie tyčiojasi ar kitaip tave žeidžia. Man atrodo, kad reikia kuo daugiau kalbėtis, nes svarbiausia yra palaikymas, o kaip tave gali kas nors palaikyti, kai nežino, kas tau yra? Todėl visada skatinu nebijoti išsipasakoti.
Jaunimo festivalio metu skaitysi pranešimą tema „Sėkme, „Man moji“? Kaip ją pagauti ir išlaikyti“. Jautiesi savo sėkmę jau pagavęs?
Manau, kad tikrai taip. Tai jaučiu kiekvieną rytą atsikėlęs, kai suprantu, kad tikrai pasirinkau teisingą kelią. Dabar svarbiausia tą sėkmę išlaikyti, o kaip tai padaryti – papasakosiu festivalio metu (šypsosi). Festivalio „VibeLift“ bilietus platina bilietai.lt.
