Įvykiai, dėl kurių Gabrielė Senkevičiūtė nusprendė kelti sparnus į Tenerifę, kaip pati teigė viešėdama 15min studijoje, yra jau gan seni, tačiau labai prisidėję prie jos augimo.
„Išgyvenau skyrybas, dirbau biure, nes prieš tai baigiau ekonomikos studijas. Darbas man labai nepatiko, bet buvau įsipareigojusi ten būti bent dvejus metus. Vieną dieną atsikėliau ir supratau, kad daugiau taip nebegaliu – noriu dainuoti, muzikuoti“, – pasakojo dainininkė.
Kad galėtų priimti teisingiausią sprendimą, kuria kryptimi judėti toliau, Gabrielė nusprendė kur nors išvažiuoti. O pasirinkti Tenerifę jai, matyt, buvo tiesiog lemta, nes kaip iš dangaus nukrito pasiūlymas atvykti. Nieko nelaukdama per mėnesį ji susidėjo daiktus ir išvyko. O ten prasidėjo gilesni atradimai.
Gabrielė eidavo pasėdėti prie vandens ir galvoti. Jūra jai pašnibždėjo daug įvairių paslapčių, padėjusių suprasti tuos dalykus, kurie buvo neaiškūs gyvenant Lietuvoje. Iš pradžių mergina planavo ten praleisti tris mėnesius, tačiau jie virto į dvejus metus.
„Tenerifėje pirmiausiai atradau ramybę ir įkvėpimą – taip įvyko dėl gamtos. Daug laiko joje praleisdavau, vaikštinėdavau po kalnus. Supratau, kad man ten yra gera“, – prisiminė pašnekovė.
Atvykusi į Tenerifę ji iš pradžių ilsėjosi ir leido sau apsiprasti prie vietos ir žmonių. O po dviejų savaičių nusprendė susirasti darbą.
„Žinoma, labiausiai norėjau dainuoti, tačiau neatmečiau galimybių dirbti ir kitur. Gavusi pasiūlymą padirbėti padavėja, pagalvojau why not? Juk man tik 24-eri ir dar yra laiko viską išbandyti“, – šypsojosi mergina.
Gal dirbti padavėja ir būtų buvusi šauni patirtis, tačiau vis dėlto Gabrielės pasąmonėje slypinti svajonė buvo išgirsta ir ji gavo pasiūlymą restorane ne nešioti indus ir patiekalus, o dainuoti.
„Susipažinau su restorano muzikinių pasirodymų vadybininku ir jis man pasiūlė 4–5 dienas per savaitę dainuoti. Iš pradžių buvo šokas – nežinojau, ar galėsiu tiek daug dainuoti, nes anksčiau tai darydavau tik savaitgaliais.
Bet tada save nuraminau pagalvojusi, kad juk į biurą tai sugebėjau eiti ir dirbti nuo 8 iki 17 valandos. O šiuo atveju dirbti reiks porą valandėlių ar kiek daugiau, o visas kitas laikas bus skirtas sau“, – pasakojo G.Senkevičiūtė.
Laikui bėgant toks dažnas dainavimas Gabrielės, kaip pasakojo pati, nė kiek nevargino, atvirkščiai – labai daug davė jai, kaip atlikėjai, reikalingos patirties: mergina išmoko spręsti sudėtingas situacijas, pavyzdžiui, kai užkimęs balsas ir negali dainuoti.
Tenerifėje, ypač Pietinėje dalyje, kur Gabrielė ir gyveno, gausu turistų: britų, vokiečių, italų. Tiesa, ten lankėsi daugiau vyresnių žmonių. Gyvendama Ispanijai priklausančioje saloje G.Senkevičiūtė pastebėjo, kad kai kurie gyventojai labai vertina muziką.
„Būdavo, daug islandų prieidavo prie manęs tiesiog pasišnekučiuoti, pagirti. Kartais klausytojai net palikdavo arbatpinigių. Man tai buvo labai netikėta. Be viso to, gavau labai daug geros energijos“, – juokėsi Gabrielė.
Požiūris į muziką laikui bėgant, anot pašnekovės, nekito. Ji klausėsi daug kūrinių, pildė savo repertuarą, nes nesinorėdavo ilgai dainuoti to paties. Be muzikos – sportuodavo, nes turėdavo labai daug laiko, kadangi viskas saloje buvo pasiekiama per 15 minučių pėstute. Mergina rasdavo laiko ir nueiti prie jūros, paskaityti knygą, susitikti su draugais ar pavakarieniauti.
„Buvo labai fainas laikas, ypač pirmais metais. Antrais kilo minčių, kad gal jau užtenka tokiomis atostogų nuotaikomis gyventi ir reikia pradėti galvoti, ką daryti toliau“, – dėstė mergina.
Tenerifė jai padovanojo daug gražių draugysčių, netgi ir romantiškų. Vis dėlto pastaroji truko pusantrų metų.
„Prasidėjo karantinas, teko grįžti į Lietuvą ir tie ryšiai nutrūko, bet gyvenu toliau ir mokausi“, – tęsė ji.
Karantinas Tenerifėje buvo labai griežtas: du su puse mėnesio gyventojai buvo uždaryti namuose – negalėdavo nė pasivaikščioti.
„Tai buvo tokia kančia. Pro langus mačiau vandenyną, saulę, bet negalėjau niekur eiti. Buvo sunku psichologiškai – užsidarė visi restoranai ir barai, taigi nebeturėjau darbo. Gyvenau iš santaupų.
Be viso to, Lietuvoje šeimai atsitiko keletas skaudžių dalykų, tad supratau, jog dabar turiu būti su ja. Deja, ilgą laiką negalėjau išvažiuoti, nes nebuvo skrydžių. Tas laukimas užtruko tris mėnesius. Buvo sunku“, – dalijosi atlikėja.
Visą pokalbį su atlikėja galite išgirsti čia:
