Gabrielės mama Lina gimė Žemaitijoje, o tėtis – Armėnijoje, Jerevano mieste.
„Mano mama – tikrų tikriausia žemaitė iš Mosėdžio miestelio. Tad užsispyrimo ir tvirto charakterio iš abiejų pusių man nepagailėta! Jerevane gimė mano tėtis Aramijus, ten gyvena senelis Akilesas, trys dėdės – Armenas, Artūras, Artakas ir daugybė kitų giminaičių. Tėčiui persikėlus gyventi į Lietuvą jo pavardė ir vardas buvo sulietuvinti, todėl ir mano pavardė su lietuviška galūne“, – Žmonės.lt pasakojo G.Martirosianaitė.
Gabrielės tėvai susipažino universitete.
„Jų meilės istorija prasidėjo tuometiniame Lietuvos žemės ūkio universitete, abu buvo pasirinkę ekonomikos kryptis. Kaip pasakoja tėtis – mamą pamatė universiteto rūbinėje ir pasakė sau: „Ši mergina bus mano žmona.“ Ir jis buvo teisus. Žinoma, užkariauti žemaitę – misija sudėtinga, bet galų gale jam pavyko. Mama pasakojo, kad tėtis anuomet išsiskyrė ne tik savo išvaizda, bet ir užtikrintumu bei jausmingumu“, – šypsodamasi kalbėjo G.Martirosianaitė.
Gabrielė pasakojo, kad pasiilgsta Armėnijoje gyvenančio senelio, tačiau keli tūkstančiai kilometrų – jiems ne kliūtis turėti stiprų vidinį ryšį. „Su seneliu matomės retai, bet ryšys nenutraukiamas nei laiko nei atstumo. Tiesiog visa širdimi jį jaučiu! Jaučiu, kad esu jo dalis. Atrandu savyje tam tikrus bruožus, kuriuos paveldėjau iš tėčio ir senelio, ir kuo toliau tuo jų daugiau. Esu tikrų, grynų jausmų žmogus, užsispyrusi, bet jausminga ir labai svetinga.
Jaučiu, kad senelis manimi didžiuojasi. Tai man labai svarbu. Jo namų sienos išpuoštos mūsų šeimos nuotraukomis, mano nuotraukomis iš konkurso ir kitų momentų. Jis net įsijungia tiesioginę radijo stoties „M-1“ transliaciją, kad mane pamatytų (šypsosi). Palaikymas skrieja trijų tūkstančių kilometrų atstumu! Ir tai ne tik pavardė, tai tikras, nenutraukiamas ryšys“, – pasakojo G.Martirosianaitė.
Ryšį stiprina ir kelionės, kurių metu Gabrielė susitinka su artimiausiais šeimos nariais. „Esu buvusi Armėnijoje, tėvai šią vasarą ten atostogavo, o senelis pavasarį lankėsi Lietuvoje. Jau turime ir kvietimą į pusbrolio vestuves, kurios vyks kitą vasarą. O dėdė Armenas keliauja po Europą darbo reikalais, tad jis dažniausias svečias“, – teigė ji.
Kalbėdama apie armėnus, Gabrielė išskyrė jų stiprią vienybę, puikius kulinarinius gebėjimus ir tvirtą charakterį: „Armėnija keičiasi lėtai, ten jautiesi lyg grįžęs į netolimą praeitį. Bet užburia armėnų svetingumas, jausmingumas, vidinė ugnis. Kai ten lankomės, dažniausiai matome ne pačią šalį, o daugybę giminaičių, nes jie visi nori su mumis susitikti ir, žinoma, pavaišinti! Maistas ten nuostabus. Manau, ir mano tėtis taip puikiai gamina dėl paveldėto gebėjimo.“
