„Mano senelė buvo vyriausia Boriso Dauguviečio dukra, o Galina buvo jauniausia“, – sakė Žmonės.lt kalbintas D.Meškauskas. Režisierės mirties dieną aktorius išvykęs į užsienį – ketvirtadienio vakarą planuoja pasiekti Rumuniją.
Žmonės.lt D.Meškauskas pasakojo paskutinįsyk su G.Dauguvietyte susitikęs maždaug prieš pusmetį. „Telefonu pabendraudavome dažniau, o gyvai paskutinį kartą gal pavasarį matėmės. Tada daug kalbėjomės apie gyvenimą ir net stiprius gėrimus gėrėme. Bet ji gėrė tik baltą degtinę – niekada nieko spalvoto“, – pasakojo aktorius.
Tas jos intelektas buvo „neprizubrintas“, o prigimtinis. Žinoma, ji buvo apsiskaitęs, išsilavinęs žmogus. Bet iš prigimties spinduliavo humorą, šviesą.
Dažniausiai jųdviejų keliai susikirsdavo viešumoje: „Mes taip „pripuolamai“ susitikdavome – ar šiaip kokiuose renginiuose, ar dėl Dauguviečio asmens paminėjimų... Mano mama su ja daugiau bendravo – visokių daržovių jai veždavo iš sodo. Pastaruoju metu Galina vien daržoves valgė...“
Kalbėdamas apie G.Dauguvietytės asmenybę D.Meškauskas išskyrė režisierės humoro jausmą: „Ji į mane kreipdavosi „giminaiti“. Manau, kad truputį didžiavosi manimi, kad irgi „į menus“ nuėjau, kad dėstau... Kai pradėjau dėstyti, ji ėmė mane vadinti „profesoriumi“, nors toks nesu. Galiu pasakyti, kad šito žmogaus esmė buvo humoro jausmas. O tai, kaip žinia, intelekto požymis. Tas jos intelektas buvo „neprizubrintas“, o prigimtinis. Žinoma, ji buvo apsiskaitęs, išsilavinęs žmogus. Bet iš prigimties spinduliavo humorą, šviesą. Su ja būdavo nenuobodu ir linksma. Tokie žmonės šį pasaulį puošia.“
Ji norėjo būti kremuota, ir kad jos ir jos vyro pelenai būtų išbarstyti Dauguviečiuose.
Tas humoro jausmas jam įsiminė nuo vaikystės. „Man būdavo įdomu su ja bendrauti. Ji visada mane prajuokindavo. Ji visus prajuokindavo... Ji labai optimistiškai žiūrėjo į pasaulį, neperduodavo neigiamų dalykų. Tokie žmonės, matyt, ilgiau ir gyvena. Jie neėda savęs, negriauna savęs iš vidaus. Štai, turbūt, ir ilgaamžiškumo raktas“, – svarstė aktorius.
Anot jo, G.Dauguvietytė artimiesiems buvo išsakiusi, ką reikėtų daryti po jos mirties: „Mano žiniomis, ji nepageidavo būti pašarvota. Ji norėjo būti kremuota, ir kad jos ir jos vyro pelenai būtų išbarstyti Dauguviečiuose, šalia Biržų, toje vietoje, kur stovėjo jos sodyba, kur ji augo. Kaip bus iš tikrųjų, nežinau. Jai labai nepatikdavo laidotuvės, ji nemėgo vaikščioti į laidotuves. Ji mylėjo gyvenimą, o ne mirtį.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuvos teatro aktorių ir režisierių atsiminimai apie charizmatiškąją Galiną Dauguvietytę
Vilniuje mirė režisierė, aktorė Galina Dauguvietytė
