Žinomi žmonės prisimena, kaip patys išgyvendavo pašaipas ar kaip jausdavosi skaudinami bendraamžiai, pasakoja, ar su tuo susiduria jų atžalos.
Aktorė Nijolė Narmontaitė atvirai prisipažįsta, kad kadaise yra patyrusi labai daug patyčių. „Labai išgyvenau dėl savo ūgio, nes mano vaikystės laikais 178 cm ūgis buvo tiesiog nepadoriai aukštas. Ėmiau vaikščioti susikūprinusi, sulenktomis kojomis. Mane ypač žeisdavo, kai net gatvėje išgirsdavau šūksnius – meškerkotis eina“, – prisimena N.Narmontaitė. Aktorė kompleksavo ir dėl savo atsikišusių priekinių dantų, o dėl savo ūgio buvo gavusi ir Mamytės pravardę, tačiau žavi moteris suprato, kad dėl ko vaikystėje labai išgyveno, dabar tai yra didžiulis pranašumas, grožis.
Nijolė Narmontaitė |
Ji mano, kad jei gali pasijuoki pats iš savęs tada kiti į tai nekreipia dėmesio.
Televizijos ir radijo laidų vedėjas Giedrius Masalskis prisiminęs vaikystę, teigė, kad jam neteko patiri patyčių ir neturėjo jokios pravardės. Vyras atskleidė, kad teko girdėti patyčias ir pravardžiavimus savo aplinkoje, tačiau pats taip nesielgdavo: „Savęs besityčiojančio neprisimenu. Labai stebiu savo sūnus Emilį ir Danielių. Dabar apie tai daug kalbama, bet vyresnio sūnaus mokykloje nieko panašaus nepastebiu„, – „Lietuvos žinioms“ sakė vyras.
Aktorė Dalia Michelevičiūtė mano, kad patyčių problema labai aktuali ir prisipažįsta, kad vaikystėje mėgino šaipytis iš kitų: „Būdama ketvirtokė, bendraklasei parašiau labai įžeidžiantį, pilną bjauriausių žodžių laišką. Taip norėjau išreikšti savo nuomonę apie tą mergaitę.“ D.Michelevičiūtei buvo surengta akistata ir ji privalėjo atsiprašyti. Aktorė mano, kad nesustabdyti blogi dalykai išveši, ima keroti, o ši situacija buvo svarbi jos kaip asmenybės raidai. Moteris ragina vaikus netylėti: „O juk kartais gali nužudyti net žodis. Svarbu apie tai kalbėti“.
Kriminalinių laidų vedėjui Kristupas Krivickas teigia, kad prie baisių dalykų priveda ne vienkartinis išpuolis, o nuolatinis žeminimas, menkinimas. Prisiminęs savo vaikystę vyras sako: „Tokių situacijų mokykloje nebuvo, nes anuomet egzistavo tvarka ir pagarba“.
Paklaustas, kaip jis reaguodavo į „chuliganų“ išpuolius vyras sakė, kad tai nebuvo taip blogai, kad turėtų reaguoti: „Maža kas, ėjo chuliganas, kepurę ant akių užsmaukė. Išvadindavau pėdu žalio medžio ir pabėgdavau, kad manęs nespardytų. Labai paprasta, buitiška.“
Kristina Savickytė-Damanskienė |
Aktorė Kristina Savickytė–Damanskienė vaikystėje buvo liesa ir nešiojo akinius. „Gal kas ir ką leptelėdavo, bet į atmintį niekas neįstrigo, pavadinčiau tai vaikiškais pasišaipymais“, – prisiminė aktorė. Moteris džiaugėsi, kad jo dvynės dukros mokosi mokykloje,kurioje vykdoma programa prieš patyčias, ir jos žino, kad ką nors skaudinti yra blogai.
Psichologas dr. Robertas Povilaitis patyčių problemomis susidomėjo prieš 10 metų . Specialistas „Lietuvos žinioms“ sako, kad svarbu, jog skriaudžiamas vaikas jaustų emocinį palaikymą. Tiesa, tai patyčių nesustabdo.
Psichologas teigiam, kad tyčiojimasis – tai agresyvus elgesys, kurio išmokstama. Tam įtakos turi tėvai, bet ir kiti vaiko gyvenime reikšmingi suaugusieji, taip pat televizija, žaidimai, paauglystėje.
Mokyklos keitimas ar išmokti kovos judesiai. Todėl būtinas tėvų kontaktas su mokykla, mėginimai, kartais ir įkyrūs, kalbėti apie problemą ir ieškoti sprendimo.
„Keistis turi ne patiriantieji patyčias, bet skriaudėjai. Jiems reikia aiškinti, kad toks elgesys nepriimtinas. Nereikia rėkti, žeminti, tiesiog parodyti, kad taip elgtis negalima.“, – aiškina specialistas.