Buvo metas, kai ankstesnė Audronė nepriminė dabartinės – paauglystėje jokių įmantrių šukuosenų, kurios jai ir padėjo išgarsėti, nesidarė, nes turėjo labai trumpus plaukus. Ir kirpdavo juos trikampiu, panašiai, kaip argentinietiškų serialų žvaigždė Natalia Oreiro.
„Bet iš trumpų plaukų ką tu padarysi, nieko gero. Tai kai užsiauginau ilgus, pamačiau, kiek daug gražių šukuosenų galima susipinti“, – sako Audronė ir prasideda smagus pokalbis su ja apie įvaizdį, loterijos bilietus, padidėjusį žinomumą ir muziką.
Keli šimtai šukuosenų ir princesių laikus primenantis stilius
Audronė 15min pasakoja, kad šukuosenų eksperimentais aplinkinius stebina jau kurį laiką – dar nuo tada, kai dirbo kitame prekybos centre. Moteris aiškina, kad vieną gražią dieną ją tiesiog aplankė jausmas, jog reikia imtis ko nors naujo.
„Atėjo tam tikras metas, kai norėjosi keistis, ką nors gyvenime pradėti. O kadangi esu žmogus prie meno ir man patiko užsiiminėti su kasytėmis, pati susikūriau savo stilių, kuris man buvo priimtiniausias“, – prisimena A.Katinienė, Šiauliuose baigusi dailės mokyklą.
Todėl paklausta, iš kur semiasi idėjų ir ar jų nepritrūksta, Audronė teigia, kad mintys pačios verda galvoje, ir kasų pynimą palygina su paveikslų tapymu: „Kai pieši, galvoji, kokių spalvų reikia, vėliau ir išeina koks peizažas. Lygiai tas pats su plaukais – žiūri į veidrodį, persuki, suraitai, iš meniškų gelmių kyla idėjos, kaip susukti, kaip pakelti.“
Negi kito paimsi, pamačiusi gražią šukuoseną tokią pačią pasidarysi, o paskui visos vienodos vaikščios? Neįdomu gyventi tada
Čia A.Katinienė prisimena, kaip dalyvaudama laidoje „Šiandien. Po metų“ vedėjos Agnės Jagelavičiūtės buvo paklausta, galbūt įkvėpimo semiasi iš žurnalų ar serialų. Audronė pabrėžia, kad jai tai – tikrai netinka.
„Aš galiu matyti, bet vis tiek ką nors savo susikursiu, nes kopijuoti man neįdomu. Negi dabar kito paimsi, pamačiusi gražią šukuoseną tokią pačią pasidarysi, o paskui visos vienodos vaikščios? Neįdomu gyventi tada. Geriau turėti savo stilių, o ne iš kažko kažką vogti, plagijuoti“, – tvirtai savo nuomonės laikosi Audronė.
Moteris sau atstoja ir kirpėją – į grožio salonus šukuosenomis garsėjanti kasininkė nevaikšto, na, nebent prireiktų pasitrumpinti galiukus. Bet ir kitiems grožio paslaugų neteikia, nors yra, kas to pageidautų.
„Pirkėjai sako – jeigu saloną atidarytumėte, būtinai pas jus ateičiau. Bet esmė ta, kad aš niekada negalvojau nei kirpėja būti, nei kirpyklos atidaryti. Keista, bet tiesiog atėjo tas jausmas, kad norisi sau daryti ir viskas...“ – sako A.Katinienė.
Šiuo metu ji turi pasidariusi jau kelis šimtus šukuosenų. Tiesa, anksčiau jų tikina tikrai neskaičiavusi, nors pirkėjai ir klausdavo, kelinta gi jau dabar. Tačiau kai sumąstė dalyvauti televizijos pokyčių šou „Šiandien. Po metų“, pasižadėjo 200 skirtingų per metus. Ir pažado laikėsi, kasdien jas fotografavo ir skaičiavo.
Dažnas pagalvotų – tikriausiai ši moteris prie veidrodžio praleidžia visą amžinybę. Tačiau čia Audronė vėl nustebina, mat būna, kad tokioms ekstravagantiškoms šukuosenoms pasidaryti jai užtenka 10–20 minučių, o štai dalyvaujant Vido Bareikio laidoje pakako vos septynių.
Be abejonės, dėl plaukų ji neatsigina ir įvairiausių komplimentų – pirkėjai ne kartą yra sakę, kad išskirtinį stilių mėgstanti Audronė tarsi nužengusi iš renesanso laikotarpio: „Aš primenu jiems epochą, kai princesės būdavo su tokiomis šukuosenomis, nes jos neįprastos, senoviškos, originalios ir įdomios.“
Aš esu asmenybė, aš esu aš, myliu save, man patinka taip gyventi
O jei ir atsiranda kritikuojančių, A.Katinienė teigia į tokius nekreipianti dėmesio. Svarbiausia, kad ją pačią džiugina tai, kuo ji užsiima.
„Jeigu nieko nedarysi, sėdėsi rutinoje paskendęs, taip ir bus, bet jeigu ką nors darysi, atsiras veiksmas. Kas nori keistis, pasikeičia. Aš esu asmenybė, aš esu aš, myliu save, man patinka taip gyventi“, – nesikuklina Audronė.
Ji priduria, kad tą savo asmenybę išreiškia ne tik šukuosenomis, bet ir ryškia apranga. Būna, kad iš kolegių ar kitų pažįstamų sulaukia klausimų, kur pirko vieną ar kitą drabužį.
„Man patinka sijonai, su kelnėmis mieste manęs nepamatysi. Patinka tokia palaidinė su rankogaliais, na, man tiesiog patinka, – apie savo išsiskiriantį įvaizdį pasakoja A.Katinienė. – Kitas reperiškai apsirengtų, tai man nepatiktų, dredus užsidėtų – ne mano skonio. Bet kas mėgsta, tai prašau. Žmonės susikuria savo stilių, koks jiems patinka.“
Apkaltino, kad pardavė nekokybišką loterijos bilietą
Tačiau būtų neteisinga pamiršti, kad Audronė garsėja ne tik šukuosenomis, bet ir loterijos bilietų pardavimo įgūdžiais. Prekybos centre, kuriame dirba, ji yra daugiausia jų parduodanti kasininkė. Už tai ne kartą yra laimėjusi įvairių motyvacinių prizų. „Jei nežaisite – nelaimėsite, ir milijonieriumi Lietuvos netapsite“, – tokia ir panašiomis frazėmis Audronė kreipiasi į pirkėjus. Ir dėl to netgi sulaukia klausimo, ar dar nesisapnuoja jai tie bilietai.
„Vienintelė aš siūlau bilietus, vienintelė aš prizus laimiu. O kitoms reikia ką, pavydėti? Žiūri į mane išpūstomis akimis ir sako – kaip tau liežuvis nepaskausta, kaip tau neatsibosta per visą dieną tą patį per tą patį groti? Bet yra darbas, yra motyvacija, esu gyva, ne po žemėm, o gyvas žmogus stengiasi, deda pastangas ir kad pats užsidirbtų, ir kad žmonės išloštų“, – aiškina A.Katinienė.
Per visą savo darbo patirtį Audronė turi ir su bilietų pardavimu susijusių linksmų istorijų. Štai kartą vienas vyriškis, užuot sutikęs su jos patarimu bilietus pačiam išsirinkti užsimerkus, pareikalavo, kad verčiau ji pati ištrauktų dešimt žiūrėdama... tiesiai jam į akis.
„Mane net juokas paėmė, – su šypsena prisimena Audronė. – Įsivaizduokit, koks kontaktas, kai trauki tuos bilietus, žiūri į akis ir net nemirksi. Ištraukiau devynis, sakau, dešimtą jūs traukite, tapsite Lietuvos milijonieriumi. O jis man – dalinsimės, dalinsimės. Prisijuoki, ko tik neprisako tie vyrukai.“
Todėl nieko keisto, kad Audronę kaip bilietų pardavėją pažįsta jau ne tik kasoje, bet ir gatvėje: „Atsimenu, ėjau į darbą, o man užnugary ėjo žmonės ir sako – čia ta, kur bilietukus siūlo. Tai aš atsisukau ir klausiu – gal laimingą bilietuką? Pradėjome visi juoktis.“
Esu gyva, ne po žemėm, o gyvas žmogus stengiasi, deda pastangas ir kad pats užsidirbtų, ir kad žmonės išloštų
Tiesa, būna ir ne tokių malonių istorijų. Nors, kaip tikina Audronė, kai kuriems nusišypso sėkmė laimėti gana dideles sumas, buvo atvejis, kai nieko nepešęs žmogus pasipiktino, kad ji jam įbruko esą nekokybišką prekę.
„Pareiškė – jūs mane apgavote, žadėjote, kad tapsiu milijonieriumi. Tai aš ir atsakiau – grąžinkite į informacijos skyrių arba į teismą mane paduokite, – prisimena A.Katinienė. – Sako, jūs mokate, iš jūsų neįmanoma nenupirkti. Bet juk teisė rinktis, norite tapti milijonieriumi, ar nenorite. Aišku, kad visi nelaimės, bet kas nori, tas perka, juk neprievartauju.“
Audronė Katinienė – galerijoje:
Slapta fotografavo
Dirbdama prekybos centre Audronė sulaukia tiek dėmesio, apie kurį visos kitos Lietuvos kasininkės šiuo metu galėtų tik pasvajoti. Būna, pirkėjai prašo kartu nusifotografuoti, o kartais... net neprašo. Audronė prisimena, kaip neseniai, matyt, po to, kai išvydo moterį televizijoje, žmonės nutarė ją įamžinti slapta.
„Aš pati to nemačiau, bet man pasakė – išsitraukė telefonus ir fotografavo“, – prisiminusi teigia A.Katinienė.
Vis dėlto dėmesys, kad ir koks bebūtų, Audronei be galo malonus. Tuo labiau, kad dar ir dovanų iš pirkėjų gauna – tai magnetuką iš Barselonos, tai šokoladą, tai saldainių. O kartą iš vieno vyriškio sulaukė magneto, kurį šis pagamino savomis rankomis.
„Apdovanota už visą gyvenimą. Žmonės stebisi, iš kur pas mane tiek energijos, juk kitos surūgusios, o aš linksma, sako, praeina per parduotuves ir neranda kitos tokios linksmos. Na, tai apdovanota, matyt“, – priežastį juokdamasi įvardija A.Katinienė.
Audronė neslepia, kad iš pirkėjų sulaukia ne tik gražių žodžių, bet ir pasiūlymų pabendrauti artimiau: „Vyrukai susipažinti nori. Sako, kad aš gražuolė, siūlosi palydėti namo, klausia, ar palaukti. Paaiškini, kad turi šeimą, tai jiems vienodai.“
Kad Audronė yra mylima pardavėja, įrodo ir tai, kad prieš kelis mėnesius jai perėjus dirbti į kitą parduotuvę, kasininkės gerbėjai, įvertinę tai kaip didelį praradimą, prekybos centro administraciją užvertė žinutėmis – prašė grąžinti į ankstesnę darbo vietą.
„Žmonės pasigedo, klausė, kodėl pabėgau, bet aš gi gyva, ne mirusi“, – nusišypso Audronė, pati pasirinkusi parduotuvę, kurioje dirbti – dabar ją galima sutikti nebe Vilniaus „Akropolio“, o Mindaugo „Maximoje“.
Kolegės pavydi dėmesio
Moteris pasakoja, kad pas ją mielai apsiperka ir žinomi žmonės – Seimo nariai, dainininkai, laidų vedėjai. Su visais jais Audronė greitai randa bendrą kalbą, o atėjęs stilistas Mantas Petruškevičius ją netgi marmozele pavadino.
„Prisijuokti galima, ten taip pralinksmina, kad juokas ant visos parduotuvės nuskamba. Kitos kaip pradeda žiūrėti, griūk negyvas. Kolegės po to ir klausia – kas ten buvo atėję? Net detales pastebi – oj, vyrukas ėjo, pamirksėjo. Dirba jos, bet ir mato, kas atėjo, kalbino, komplimentą pasakė. Viską girdi, sienos irgi ausis turi“, – pasakoja Audronė.
Gal dėmesio trūksta moterims, bet nei aš vilioju pas save tų vyrų, nei ką, jei patinku, nereikia net bilieto siūlyti, ateina vyrukai patys pas mane
Tad ir paklausta, ar bendradarbės pavyduliauja, ji neslepia – pavydo aplink ją pilna. Tačiau Audronė sako jo nesureikšminanti, svarbiausia, kad pati tokios savybės iš tolo baidosi.
„Žinokit, net matau – nu taip pavydi! Pasisveikinti pasisveikinam, bet į kalbas nesileidžia. Jei taip nori, tegul, tik tas pavydas labai sugraužia žmogų. Turėk savo, bet nepavydėk, ko čia pavydėti? Akių, šukuosenos? Kaip duota nuo dangaus, tokia esu, kiekvienas save turi mylėti tokį, koks yra.
To dėmesio gal pavydi, kaip komplimentus žeria žmones, nuperka bilietuką ir šokoladą? Gal dėmesio trūksta moterims, bet nei aš vilioju pas save tų vyrų, nei ką, jei patinku, nereikia net bilieto siūlyti, ateina vyrukai patys pas mane“, – stebisi Audronė.
Pavydžioms kolegėms, kurios skaito ir šį tekstą, ji turi tvirtą patarimą: „Jeigu nieko nedarysi, sėdėsi ir pavydėsi, tai prašau, tavo teisė rinktis. Bet, mano nuomone, reikia eiti į priekį, o ne atgal, ir pačiam ko nors imtis.“
Į darbą – kaip į šventę
Tiesa, Audronė nė nebando slėpti – nors geri atsiliepimai glosto širdį, darbas prekyboje nelengvas, juk ir su pinigais tenka dirbti, ir pasisveikinti bei atsisveikinti su kiekvienu nepamiršti. O ką jau kalbėti apie kantrybę, kurios prireikia bendraujant su ne taip geranoriškai nusiteikusiais pirkėjais.
„Skubi kuo greičiau aptarnauti perkančius alkoholį, nes jei neparduosi, bus baisu. Kitiems pasiūlai bilietą ir nepatenkinti, išvedžioja – siūlo pačiai nusipirkti ir taip įrodyti, kad įmanoma tapti milijonieriumi. Bet nekreipiu dėmesio ir dirbu toliau“, – realybę pripažįsta Audronė.
Kai kas pasako, kad jei tapčiau milijoniere, kasoje nesėdėčiau, atsakau, kad nors ir milijoniere būčiau, vis tiek dirbčiau
Čia pat priduria, kad į darbą kaskart eina kaip į šventę, nors kasininke būti niekada nesvajojo, taip aplinkybės susiklostė. Dabar prie tokios kasdienybės moteris jau priprato ir savęs kur nors kitur nelabai mato.
„Man nepatiktų, kad mane kas nors išlaikytų, o aš kaip princesė namuose sėdėčiau, man patinka dirbti. Kai kas pasako, kad jei tapčiau milijoniere, kasoje nesėdėčiau, atsakau, kad nors ir milijoniere būčiau, vis tiek dirbčiau“, – patikina A.Katinienė.
Be to, priduria, kad ir parduotuvė dabar jos nelabai noriai išleistų: „Juk aš esu jos veidas, perlas, net pagyrimus direktorei pirkėjai siunčia, dėkodami, kad pakėliau nuotaiką visai dienai ir dėl manęs norisi sugrįžti kasdien.“
O kaip pačiai pavyksta išlaikyti tą gerą nuotaiką ištisą dieną, kai šitiek darbo? „Esu stipri moteris, ištverianti viską. Tikriausiai man taip lemta, nepasiduoti“, – spėja A.Katinienė.
Stebisi aktoriniais gabumais ir vadina žvaigžde
Ko jau ko, bet artistiškumo iš Audronės taip pat neatimsi. Pastaruoju metu moteriai pasirodžius net keliose televizijos laidose, daugelis nustebo, kad ji tokia artistiška.
„Aš nesu baigusi jokio aktorinio, o pirkėjai man ir sako – žavimės jūsų aktoriniais sugebėjimais, jūs baigusi? Ne, nebaigusi, aš pasakau. Na va, matot, kaip talentas yra žmogui net nebaigus“, – juokiasi A.Katinienė.
Kad suvaidino kaip tikra aktorė, ją patikino ir brolis. Įvertino ir kai kurios kolegės, nekantriai laukusios laidų su bendradarbe, – gyrė už puikų pasirodymą, vadino šaunuole, nes pačios eiti į televiziją nedrįstų, stebėjosi, kad Audronė TV eteryje nesijaudino, o ir sijonas gražus.
„O vienas vyrukas nustebo mane vėl išvydęs kasoje, manė, kad ir liksiu televizijoje, nebegrįšiu į parduotuvę“, – nusijuokia A.Katinienė.
Audronė neabejoja, kad ją televizijos ekranuose stebėjo ir Vilnius, ir Palanga, ir Šiauliai. Pastaruosiuose, kaip mano, moterį pažinę žmonės į ją dabar žiūrėtų kaip į meno kūrinį.
„Jau darbe užtenka. Kaip pradeda – „žvaigždė, mes tave matėm, žvaigžde!“ – apie užklupusį žinomumą pasakoja garsiausia Lietuvos kasininkė.
Vienas vyrukas nustebo mane vėl išvydęs kasoje, manė, kad ir liksiu televizijoje, nebegrįšiu į parduotuvę
Žvaigžde vadinama moteris neslepia, kad su mielu noru nusifilmuotų ir kokioje nors reklamoje. Todėl jei šiuo metu skaitote šį tekstą ir jo herojei turite ką pasiūlyti – kreipkitės.
„Tikrai būtų fainai. Veidą turiu, svarbu, kad tikčiau. Pareklamuoti kokį šampūną, kvepalus ar dar ką būtų pasaka“, – patikina ji.
Svajonė sužibėti scenoje
Pasiteiravus, ar patekti į televiziją buvo Audronės svajonė, ji teigia turėjusi kitą troškimą – būdama paauglė norėjo įsiamžinti ant žurnalo viršelio. Nors ir ne ant viršelio, žurnale ji jau atsidūrė, tad džiaugiasi, kad svajonės pildosi. O jų turi ir daugiau – svajoja dainuoti, kad išgirstų visi.
„Be dainos, be muzikos aš negaliu gyventi. Mane tiesiog veža daina, jaučiu ją širdimi. Muzika man viskas“, – neslepia A.Katinienė.
Kol kas ji dainuoja tik savo malonumui, nors neslepia turinti minčių kada nors dalyvauti ir televizijos projekte. Sako, kad balsą turi, tačiau kol kas tokios veiklos negalėtų suderinti su šeimyniniais rūpesčiais – pašnekovė augina tris paauglius sūnus.
„Tu kaip ir surakinta, renkiesi, ką paaukoti, o kadangi su paaugliais labai sunku, jie negali likti paskutinėje vietoje“, – paaiškina Audronė, neatmetanti galimybės muzikinę karjerą pradėti ateityje.
Ji pasakoja, kad norėtų pasimokyti su muzikos pedagogu, tačiau priduria mananti, kad čia panašiai kaip su aktoryste – nebūtina baigti mokslų, kad toje srityje būtum gabus. Tad kas žino, galbūt kažkada Audronę išvysime besivaržančią populiariame televizijos šou?
„Mokyklos laikais dainuodavau garsiausiai iš visų, – prisimena A.Katinienė. – Man taip savaime išeina – jeigu tau duota nuo viršaus, tai ir esi gabus kažkam.“
Muzika man viskas
Šalia dainavimo Audronė turi ir kitą troškimą – norėtų pakeliauti po pasaulį, nes niekada nėra skridusi lėktuvu. O labiausiai už viską trokšta laimės sau ir vaikams. Pačios pašnekovės gyvenimas ne rožėmis klotas – anksti netekusi mamos, užaugusi be tėvo ji, kaip pati sako, nepažino tikros meilės. Tačiau liūdnų emocijų į paviršių nekelia, nori būti linksma kasininkė ir džiuginti kitus.
„Reikia džiaugtis gyvenimu, laisve, užsiimti tuo, kas patinka. Aš linksma moteris – darausi šukuosenas, dainuoju, mane tai džiugina, mane tai veikia. Paskui ta energija užvedu kitus, sako, kaip pakroviklis esu, iš manęs galima energijos pasikrauti, atėjus net šviesiau parduotuvėje. Esu šiuolaikiškas žmogus šioje žemėje, kažką sugebu, kažką kuriu, manau, esu pavyzdys, įrodantis kad kiekvienas gali kažką pradėti“, – gera nuotaika spinduliuoja straipsnio herojė.
