Jau šį penktadienį, rugsėjo 23-ą dieną Fabrizio lankysis ,,Studio9” resto-klube. Vakarėlių serijos „Tanzen.Naktis“ kviestinis svečias mielai sutiko susipažinti, pristatyti save ir atsakyti į kelis klausimus.
Kodėl kuri būtent disco stiliaus muziką? Kaip ja susidomėjai?
Na, iš tikrųjų, nemanau, kad esu tikras disco prodiuseris. Turiu omeny, kad disco – viena iš pagrindinių įtakų, kurią stengiuosi perteikti savo kūriniuose, nes visada klausiausi įvairios muzikos. Aš neturiu jokių muzikinių sienų. Tad, disco tikrai viena iš įtakų, taip pat kaip techno, house ar new wave.
Kaip įvardintum muzikinį stilių, kurį prodiusuoji?
Nežinau... (galvoja), galbūt tiesiog elektroninė muzika. Kai kurie žmonės dabar tai vadina disco house.
Visai neseniai grojai „Boiler Room“. Kokios emocijos, kokia patirtis grojant šiame garsiame projekte?
Na, žinai, truputėlį jaudinausi, kadangi tai buvo visiškai nauja patirtis, be to žinojimas, kad daug žmonių vėliau žiūrės tą įrašą ir klausys taip pat vertė pasitempti. Grojant ten buvo labai keista: |priekyje manęs buvo sudėliota daug kamerų, o už manęs šoko žmonės. Taip dar niekad nesu grojęs, todėl buvo keista. Taigi, grojant negalėjau matyti, kaip žmonės reaguoja į muziką, todėl vis bandydavau atsisukti atgal ir pažiūrėti kas vyksta.
Galime įsivaizduoti, kad tai nėra įprastas grojimas. Ar likai patenkintas savo grojimo rezultatu?
Taip, savo set’o pabaigoje, aš buvau labai laimingas – pats mėgavausi selekcija, nes pats miksavimas nebuvo labai tikslus. To priežastis – ne itin aiškus garsas sklidęs iš monitorinių kolonėlių, todėl didesnis dėmesys buvo į selekciją. Nebuvau vienas iš tų, kurie pasiruošia šiam pasirodymui, tiesiog neturėjau laiko, daug keliavau. Tačiau turėjau idėją kaip viskas turėtų skambėti ir ji man patiko. Taigi aš laimingas savo rezultatu.
Teko girdėti apie tavo gan išskirtinį pasirodymą turguje. Gal galėtum trumpai pristatyti šį projektą?
Projektas vadinasi „180gr“, kaip kai kurie žinote, tai yra sunkiasvorių (heavyweight) vinilinių plokštelių svoris. Tiesa, mes tų vietų, kuriose grojame, nevadiname turgumi, tai labiau daržovių ir vaisių prekyvietės. Šie mūsų renginiai vyksta atokiau nuo didžiųjų Italijos miestų. Tokiu būdu mes norime supažindinti žmones su vinilinių plokštelių kultūra ir jos pirkimu specifinėse prekyvietėse, o ne didžiosiose parduotuvėse. Tokiu būdu leidžiame žmonėms pajusti skirtumą tarp vinilinės plokštelės ir skaitmeninės muzikos.
Taigi pagrindinė idėja – supažindinti žmones su autentiškais produktais. Juk vis dar yra daugybė didžėjų grojančių tik iš vinilinių plokštelių, kurie praleidžia daugybę laiko ieškodami leidinių! O tai tikrai nėra taip paprasta. Kaip ir šie renginiai nėra šokių renginiai ir jie taip pat yra nereklamuojami. Viskas ką mes turime: operatorius, didžėjus, apsipirkinėjantys žmonės ir viskas, kas įvyksta prekyvietėje visiškai spontaniškai. Tokios vietose sunku galvoti apie nuoseklų grojimą, juk negali pasirodyti taip, kaip klube, bet tuo pačiu nesinori, kad tai būtų tik muzikos pasiklausymas, todėl visą laiką stengiuosi sumiksuoti kūrinius.
Kuriame mieste įvyko šis renginys, kurį galime išvysti video įraše?
Salerno. Pastarasis yra 50 kilometrų nutolęs nuo Neapolio. Šie renginiai dažniausiai vyksta Pietinėje Italijos dalyje aplink Neapolio miestą.
O kur pats šiuo metu reziduoji?
Dažniausiai būnu Kjetyje, kuris yra mano gimtasis miestas ir Milano, kuriame dažnai leidžiu laiką.
Kuris Italijos miestas, tavo nuomone, šiuo metu diktuoja šalies šokių muzikos madas?
Tikriausiai nėra vieno, išsiskiriančio miesto, bet jei tektų rinktis, sakyčiau, kad Milanas yra „klubinėjimo“ centras Italijoje. Tačiau gerų kūrėjų yra visoje Italijoje nuo Šiaurės iki Pietų.
Ar Italijoje klubų lankytojai yra pakankamai išprusę?
Sakyčiau, kad mažesnė dalis lankytojų yra muzikaliai išprususi. Aš dažniausiai groju mažuose arba vidutinio dydžio klubuose. Ten žmonės ateina gerai praleisti laiką ir pasiklausyti geros muzikos, todėl jau būna pasiruošę. Manau, kad pusėje klubų, kuriuose aš pasirodau, žmonės yra muzikaliai išprusę ir žino, ko paklausyti ir ką išgirsti susirenka. Tai tikrai geras rodiklis.
Scenoje tu esi daugiau nei 10 metų. Kada ketini išleisti solinį albumą?
Mano solinis albumas? Galbūt šiais metais, tačiau nesu tuo tikras... Kol kas mano prioritetas kiti projektai, kurie taip pat atima nemažai laiko. Tiesa, praeitais metais išleidau albumą ,,Telespazio” vardu. Iš pradžių tai buvo keturių žmonių projektas. 2008 metais išleidome keletą singlų, tada nusprendėme, kad „Telespazio“ kurs „keistą“ muziką, labiau eksperimentinę. Beje, įdomus faktas, jog vos po kelių savaičių pastarąjį albumą perleis Japonų leidybinė firma. Tai bus ekskliuzyvinis leidinys!
Vieną iš „Telespazio“ kūrinių remiksavo dabar tavo kolega esantis Phillip Lauer. Kaip susipažinai su juo?
Mes su Lauer pažinojome vienas kitą dar prieš jam remiksuojant „Telemetric“ kūrinį. Savo ruožtu buvau pirmesnis, nes sukūriau vieną iš remiksų jo leidybinei firmai ,,Brontosaurus”. Buvau didelis jo projekto „Arto Mwambe“ fanas ir tuomet paprašiau, kad jis atliktų perdirbinį vienam iš turimų singlų. Keblokai skamba, bet tokia jau virtinė susiklostė.
O konkrečiai su Lauer susipažinome per socialinį tinklą „MySpace“, jei dar tokį pamenate. Jis buvo didelis mano muzikos fanas, todėl parašė žinutę. Taip atsirado mano remiksas jau trečiame ,,Brontosaurus” leidinyje. Beje, prie antro leidinio prisidėjo mano labai geras draugas ,,Toby Tobias”, todėl savo remiksu šioje leidykloje buvau labai patenkintas. Tais pačiais metais Lauer pakvietė mane groti į Frankfurtą, vėliau aš jį į Peskarą. Štai taip ir prasidėjo mūsų draugystė.
Tu turi ir leidybinę firmą „Slow Motion“. Kiek laiko praleidi tvarkydamas jos reikalus?
Na, ne itin daug. Šiuo metu Berlyne gyvenantis Franz Scala yra pagrindinis šios leidybinės firmos prižiūrėtojas. Aš turiu mažiau laiko, bet mes stengiamės dirbti drauge. Turime labai daug muzikos, kuri netrukus pasirodys su mūsų kompanijos vardu. Po ką tik išleistų Francisco ir Alien Alien plokštelių, netrukus pasirodys leidinys su mano remiksu, šiek tiek vėliau – vyruko iš pietų Italijos – „Armonics“ nuostabus leidinys, bei, taip pat, kompiliacijos „Italian Dance Wave“ sekančios dalys.
Kaip manai ar gerai yra turėti savo leidybinę firmą?
Taip, tai labai svarbu. Savo ruožtu ,,Slow Motion” leidykloje leidžiame tik Italijos artistus. Mums labai rūpi suteikti galimybę visam pasauliui parodyti italų muziką. Aš labai didžiuojuosi, jog esame vienintelė leidybinė kompanija, leidžianti išskirtinai tik italų artistų muziką.
Ar yra artistas kurio muzika tau labai patinka ir norėtum su juo kartu dirbti?
Maurice Fulton. Neabejotinai vienas iš trijų geriausių prodiuserių. Dar patinka Arthur Russel ir jo eksperimentinė Niujorko stiliaus muzika, persmelkta ankstyvojo 80-ųjų skambesio. Maurice Fulton yra įdomus tuo, jog gali groti begales įvairių stilių su gan įdomiu požiūriu ir pateikimu. Tai pagrindinis varomasis varikliukas.
Ar turi kitokių veiklų be muzikos kūrimo?
Gaminu maistą, būnu su savo drauge.
Jokio papildomo gretutinio darbo?
Ne ne, muzikos kūrimas mano pagrindinis darbas, kuris atima nemažai laiko.
Ar tu geras maisto gamintojas? Koks tavo mėgstamiausias patiekalas, kurį pats gali pasigaminti?
Mėgstu viską kas yra valgoma (juokiasi). Tai gali pamatyti iš mano pilvo. Na, jei reiktų vieną patiekalą pasiimti į negyvenamą salą tai būtų pica.
Ar ateis tokia diena kai muziką pastumsi į šoną?
Visko gali atsitikti, tačiau aš vis tiek būsiu kažkur šalia muzikos, pavyzdžiui, valdysiu leidybinę kompaniją ar klubą. Bet aš pakankamai tikras, jog būsiu su muzika ilgą laiką, nes iš jos pasikraunu daug teigiamos energijos. Tai yra dalykas kurį išmanau geriausiai!
Jeigu turėtum klubą, kaip jis atrodytų?
Jis būtų labai paprastas, panašus į „Robert Johnson“ Frankfurte su puikiais kokteiliais, su fantastiška didžėjine įranga, su nuostabia garso sistema. Be kompresijos, tiesiog mikšeris, kuris jungiamas tiesiai į garso sistemą. Tai geriausia ką gali patirti didžėjus ir klubo lankytojai. Klube nebūtų jokių stalų, ant kurių galėtų šokti merginos. Tiesiog viskas apie muziką (šypsosi).
Skaičiau, kad kūrimo procesu matai spalvas. Kaip ten yra iš tiesų?
Taip, matau! „Ableton“ programos spalvas (juokiasi).
Ko tikiesi iš Vilniaus, Lietuvos?
Labai laukiu savo pasirodymo. Juk niekada čia nebuvau! Tikiuosi didelio vietinių šokėjų palaikymo. Pasimatysime visai netrukus!
