Filmo pagrindu tapo asmeninė kino režisieriaus Kristijono Vildžiūno istorija. Beveik prieš trisdešimt metų Kristijonas su draugais buvo įkūręs anuomet daug ką nustebinusią alternatyvios muzikos grupę „Šiaurės kryptis“. 1988 metais sukurtos, o dabar iš naujo perdainuotos grupės dainos nugulė į kino filmo muzikos takelį.
Muzikologas ir radijo laidų vedėjas Darius Užkuraitis grupę „Šiaurės kryptis“ yra pavadinęs didžiausia lietuviško roko viltimi ir didžiausiu nusivylimu. Po filmo Darius sakė, kad muzika jam pasirodžiusi gal kiek per liūdna, tačiau ji iš atminties ištraukusi jaunystės akimirkas.
„Aš labai pasiilgau „Rotondos“ kavinės. Filme ji tokia, kokia iš tikrųjų ir buvo“, – kalbėjo muzikologas.
Didžiausią įspūdį muzika filme paliko ir aktorei Editai Užaitei. „Iš kur jie gavo tokį autentišką pagrindinio vaidmens atlikėją? Atrodo, jaunuolis tarsi iš anų laikų išlipęs“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Kartų kovos“ vedėja.
„Muzika šiame filme viską sujungia, viską paaiškina viską užpildo“, – po filmo visiškai tikras buvo architektas, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas. „Šiaurės kryptį“ jis vadina ano laikmečio nervu, apnuoginančiu visų jaunų žmonių nerimą, viltis ir lūkesčius.
Žurnalistui, keliautojui Vytarui Radzevičiui filmas priminė jo jaunystę. „Rotonda“, senamiesčio kiemai, apranga, šukuosenos, butų interjerai, sunku patikėti, kad šiandien visa tai dar galima rasti, – stebėjosi Vytaras. – Preciziškas filmo kūrėjų komandos darbas“.
Vyną „Rotondoje“ gurgšnojo ir dabartinis LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. „Filme – mano kartos laikas, atrodo, kad personažai iš tikrovės persikėlė į filmą“, – po premjeros kalbėjo nacionalinės televizijos vadovas.
Ypatingą filmo atmosferą sukūrė legendinis filmo dailininkas Galius Kličius, kostiumų dailininkė Agnė Rimkutė ir talentingas kino operatorius Audrius Kemežys. Sukurti ir nufilmuoti du skirtingus laikmečius buvo tikras iššūkis. Filmo dailininkui Galiui Kličiui ilgai teko ieškoti nuotraukų, kaip anuomet atrodė „Rotondos“ kavinė Vilniaus Sereikiškių, o dabar – Bernardinų parke. Iš nuotraukų legendinis kino dailininkas atkūrė autentišką atmosferą, kurioje anuomet rinkdavosi neformalus jaunimas.
Filmo „Senekos diena“ veiksmas rutuliojasi Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse ir mūsų dienomis. Keli aštuoniolikmečiai paskutiniais sovietmečio metais įkuria Senekos draugiją, kurios narių šūkis – „Gyvenk kiekvieną dieną taip, tarsi ji būtų paskutinė“.
Po dvidešimt penkerių metų filmo herojus Simonas, sėkmingas žmogus, vis dažniau prisimena save, kažkada jaunystėje atsisakiusį gilių jausmų. Nusivylimo savimi kartėlis pastūmėja herojų prisiminti gyvenimo akimirkas, kurios grąžina savigarbos jausmą, sutaiko su realybe.
Filme vaidina aktoriai Dainius Gavenonis, Elžbieta Latėnaitė, Marijus Mažūnas, Vesta Grabštaitė, Arūnas Storpirštis, Arūnas Sakalauskas, Ina Marija Bartaitė, Emilija Latėnaitė, Ričardas Vitkaitis, Daiva Rudokaitė ir kiti.
„Senekos dienos“ gamybą iš dalies parėmė Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, nacionalinio kino centrai Latvijoje ir Estijoje, Europos Sąjungos programa „Media”, Europos Tarybos fondas „Eurimage“.
Filmo premjera Lietuvos kino teatruose rugsėjo 30 dieną.