Kiekvieno tradicinio mados vartotojo (tai reiškia žmogaus, nepriklausančio išskirtinėms subkultūroms ar kitaip nesuvaržyto beveik nekintančių nuolat dėvimų drabužių taisyklių) natūralus ir dažnai jam pačiam sunkiai paaiškinamas noras – kad išorinis įvaizdis išpildytų tam tikro laikmečio moralines ar tiesiog grožio sampratos normas, kurios yra veikiamos socialinių, ekonominių ar net politinių pokyčių.
Mados menas idėjų ieško įvairiuose istoriniuose perioduose, tų pačių subkultūrų „uniformose“ ir neabejotinai blaškosi futuristinių vizijų labirintuose.
Visgi, moderniojo pasaulio įtampų prisotintos socialinės ir moralinės tendencijos sukuria „atmetimo reakcijos“ gyvenimo būdo kryptį, kuri turi ryškų atspindį ir mados pasaulyje.
Taip gimsta noras atsigręžti atgal: įkvėpimo ieškoma natūralumo principais grįstose, pavyzdžiui, indėniškose ar pagoniškose kultūrose, jų simbolikoje, tautiniuose kostiumuose.
Šiandienos tikrai kosmopolitiškas stilingasis galėtų būti priskiriamas prie jau aptartų šių dienų moderniųjų maištautojų, atsigręžiančių į tauresniais gyvenimo principais grįstų tautų (genčių) nemarią simboliką.
Ir puiku, nes tiek indėniška, tiek pagoniška simbolika niekada neišeina iš mados – tai tarsi nuolatinė atsvara futuristiniam minimalizmui!
Šilčiausi linkėjimai,
Marija Palaikytė
Visi rubrikos „Gatvės stilius“ herojai – šioje galerijoje: