Gegužės 1-ąją gimęs Aistis Mickevičius: „Jei galėčiau, aš visą gyvenimą važiuočiau paskui pavasarį“

Pirmadienį parfumeris Aistis Mickevičius švenčia 41-ąjį gimtadienį. Išgyvenantis vieną gražiausių gyvenimo tarpsnių, Aistis su 15min skaitytojais pasidalijo mintimis apie gyvenimą, įsimintiniausias akimirkas ir ateities planus.
Aistis Mickevičius
Aistis Mickevičius / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

A.Mickevičius teigia, kad pastaruosius penkerius metus džiaugiasi pačiu įdomiausiu savo gyvenimo etapu.

„Tokio amžiaus žmogus jau sukaupė daug patirties, ir tas protas dar pakankamai šviesus, ir energijos netrūksta – dar daug galima nuveikti. Todėl labai džiaugiuosi praėjusiais metais, nes per juos padariau daug dalykų.

Vienas svarbiausių – išleidau knygą apie kvepalus, parfumeriją. Džiaugiuosi, kad sugebėjau tai padaryti, nors ir buvo nelengva – mečiau sau iššūkį. Knygos rengimas buvo vienas ryškiausių praėjusių metų akcentų“, – kalbėjo parfumerio amatą puoselėjantis A.Mickevičius.

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Aistis Mickevičius
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Aistis Mickevičius

Praėję metai buvo pažymėti ir jo nišinių kvapų prekės ženklo „FUMparFUM“ penktuoju gimtadieniu. Parfumeris pripažįsta, kad iš pradžių kvepalų kūrimas nebuvo aktyvus darbas, gal labiau hobis, bet dabar vis labiau pavirsta pagrindiniu gyvenimo užsiėmimu.

TAIP PAT SKAITYKITE: Knygą „Kvepalai“ pristatęs Aistis Mickevičius atskleidė, ko lietuviai dažniausiai klausia apie kvapus

Darantis tai, kas jam teikia malonumą, A.Mickevičius savo amžių pradeda matyti kiek kitaip, pokalbio metu užsimena ir apie artėjančią senatvę.

„Stebėdamas gyvenime vykstančius procesus, aš suvokiu, kad senatvė tikrai nėra malonus dalykas. Ir jos skubėti pasitikti nėra reikalo. Žiūrint į gyvenimo trukmę Lietuvoje – tai jau pusė gyvenimo. Kai tu atsigręži ir pasižiūri, tada supranti, kiek visko buvo galima padaryti. O išėjo kaip išėjo. Gimtadienis turbūt toks metas, kai žmonės susimąsto apie gyvenimo prasmę, apie tai, kas jų laukia“, – kalbėjo 41-ąjį gimtadienį minintis A.Mickevičius.

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Aistis Mickevičius
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Aistis Mickevičius

O ką jis planuoja nuveikti per, jo žodžiais tariant, antrą gyvenimo pusę?

„Ateityje toliau planuoju vystyti savo parfumerinę veiklą, mokytis – vasaros pabaigoje kaip tik dėl to važiuosiu į Paryžiaus parfumerijos mokyklos kursus. Planuoju tęsti tai, ką pradėjau“, – trumpai apie ateities planus užsiminė A.Mickevičius.

Kol dar niekur neišvyko, pirmadienį A.Mickevičius pietavo su šeima, o vakare su draugais nusprendė išgerti vyno.

„Man labai smagu, kad mano gimtadienis yra gegužės 1-ąją. Nes, iš vienos pusės, tai yra darbo žmonių šventė – aš visą gyvenimą sunkiai dirbau, esu darbo žmogus tam tikra prasme. Kitas dalykas, kai darbo žmonėms padaro laisvą dieną, tai irgi smagu. Nuo pat vaikystės atsimenu, kad mano gimtadienis – tai yra šventė visiems, nes visi nedirba“, – juokėsi A.Mickevičius.

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Aistis Mickevičius ir John Alexander Serna
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Aistis Mickevičius ir John Alexander Serna

Gegužę gimtadienį švenčiantis parfumeris sakė, kad pavasaris – geriausias metų laikas.

„Jei tik turėčiau pakankamai lėšų, aš visą gyvenimą paskui pavasarį ir važiuočiau. Nes man pavasaris yra gražiausia, kas gali būti gamtoje“, – prisipažino parfumeris.

Galbūt iš tikrųjų sekdamas pavasariui iš paskos, o gal dėl to, kad nesinorėdavo švęsti gimtadienių ir pabūti vienumoje, A.Mickevičius tiesiog dingdavo iš Vilniaus ar Lietuvos, kad tik nebūtų arti draugų ir jo niekas nesveikintų.

„Bet galų gale supratau, kad nuo savęs nepabėgsiu ir tiesiog reikia priimti realybę tokią, kokia ji yra. Yra gimimo diena ir ją reikia atšvęsti“, – teigė jis.

Tiesa, prieš keletą metų A.Mickevičiui nereikėjo niekur slėptis nuo draugų, kai artėjo gimtadienis – jis tuo metu dalyvavo Italijoje vykusioje meninėje komandiruotėje prie Asyžiaus.

„Gimtadienio dieną nuėjau į tokį restoraną, kuris buvo pilnas kunigų. Mat Asyžius yra toks religinis centras, ten daug kunigų ir vienuolių. Tada iš kalbos tiesiog išėjo, kad aš švenčiu savo gimtadienį, man padavėjos suorganizavo žvakutę ant kažkokios bandelės, o kunigai pakėlė taurę į mano sveikatą. Buvo tikrai smagu – aš ir kunigai“, – juokdamasis 15min pasakojo A.Mickevičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aistis Mickevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aistis Mickevičius

Per savo gimtadienį gal ir neblogai dingti iš miesto, tačiau kaip su dovanomis? Juk tokia tradicija – sveikinant kažką padovanoti. A.Mickevičius prisipažino, kad vaikystėje jam ne žaislai būdavo svarbiausi, o dovanų gaunamas želė tortas.

„Labai mėgau želė. Toks tortas buvo svarbiausias gimtadienio akcentas. Jei tortas yra – gimtadienis pavyko“, – prisiminimais dalijosi A.Mickevičius.

Pasak parfumerio, dabar dovanos jam nebėra labai svarbios. „Kai buvau labai jaunas ir vargšas, labai mėgdavau, kai man dovanoja dovanas – ypatingai geras ir prasmingas. Bet kuo toliau gyvenu, tuo labiau suprantu, kad žmogui, iš tikrųjų, nieko nereikia. Geriausia, ką jis gali pasiimti yra artimųjų buvimas, šiluma, draugai. Todėl, kai organizuoju savo šventes sakau, kad dovanų nereikia. Aišku, malonu, kai atneša gėlių. Jas labai mėgstu“, – sakė jis.

Tiesa, jis vis dar džiaugiasi prieš dešimt metų mamos padovanotu fotoaparatu – parfumeris labai mėgsta fotografuoti, ypač kelionėse.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų