Laidos vedėja Aušra KILKUVIENĖ sako, jog tai buvo didžiausio kūrybinio pakilimo metai.
– Ar žinia, kad atėjo metas TV gelbėtojams atsisveikinti, jums buvo staigmena?
– Ir taip, ir ne. Kiekvienas naujas televizijos sezonas yra staigmena, nes nežinai, ar tavo laida išliks, ar ne.
– Tad išsiskyrimą sutinkate su tam tikra širdgėla?
– Šį momentą sutikau pakankamai ramiai. Čia panašiai kaip ir ligos atveju. Kai žinai, kad žmogus serga, tai net ir mirtis dažnai nesukelia didelės nuostabos. Čia tas pats. Juk žinai, kad anksčiau ar vėliau viskas baigsis. Būtų keista, jei tai būtų įvykę po pusės metų. Dabar viskas jau lyg ir ėjo į pabaigą, to lyg ir tikėjausi.
– Ar manote, kad „TV pagalba“ jau išsisėmė?
– Ne, man neatrodo, kad išsisėmė.
– Ką jums davė tie šešeri metai gelbėtojų komandoje?
– Daug davė. Susipažinau su daugybe žmonių, praplėčiau savo akiratį, tapau ne tokia užsisėdėjusi, tobulėjau, žodžiu, ėjau į priekį.
– Populiarumas jums buvo sunki našta?
– Sakoma, kad prie jo priprantama. Bet, matyt, kai jo nebus, tuomet galėsi sužinoti, kokia tai našta yra. Dabar atrodo, kad dėmesys yra malonu, bet kai jis peržengia familiarumo ribą, jau vargina.
– Laidos vedėjos ar mokytojos darbas, kurį taip pat esate išbandžiusi, jūsų nuomone, teikia daugiau privalumų?
– Tikrai neišskirsiu. Manau, kad ir vienas, ir kitas yra reikalingas bei turi savų trūkumų ir privalumų.
– Niekada nesigailėjote išėjusi iš mokyklos?
– Nesigailėjau. Matyt, mano pašaukimas yra kitur. Aš esu ekspresyvesnė, impulsyvesnė. Mano temperamentui reikalingas kitoks gyvenimo ritmas.
– „TV pagalba“ atsisveikina su televizija, o jūs?
– Visko gali būti. Kol kas projekto nėra. Kadangi aš taip pat buvau to projekto dalis, tai atsisveikinu ir aš. Bet gyvenimas kupinas netikėtumų.
– Ką šiuo metu veikiate?
– Dar laida yra filmuojama, bet netrukus darbas baigsis.
– Tad kokie artimiausi jūsų planai?
– Pailsėti ir gerai praleisti atostogas.
– Kokios atostogos jums geriausios?
– Man labai patinka atostogauti Kuršių nerijoje. Mėgstu vaikštinėti po pušynus, knygas skaityti, meškerioti. Neseniai su vyru lankiausi Prahoje. Supratau, kad esu gamtos vaikas. Man labiau patinka upės, ežerai, miškai. Miestas manęs taip nežavi kaip gamtos didybė. Jame gerai jaučiuosi tik vieną ar dvi dienas.
– Kokius ateities planus kuriate?
– Turiu įvairiausių idėjų, kažkokių pasiūlymų. Bet net ir pati nežinau, ko aš norėčiau.
– Televizijoje norėtumėte likti?
– Priklausytų nuo projekto. Žinau tik, kad nesu iš tų, kuriems patinka mėtytis iš kanalo į kanalą. O šiaip gal net darbo profilį būčiau linkusi keisti, pavyzdžiui, palikti televiziją ir imtis verslo.
