Vardas, pavardė: Genutė Žalienė.
Gimimo data, vieta: 1981 07 03, Vilnius. 29 m.
Šeima: turi seserį dvynę Ramunę ir brolį Tadą (19).
Šeiminė padėtis: išsiskyrusi; augina dukrytę Ūlą Mariją (5).
Išsilavinimas: kostiumo dizaino bakalauro ir magistro laipsniai bei žurnalistikos magistro laipsnis.
Veikla: „Olialia“ portalo redaktorė.
Nesuklysiu sakydama, kad esi pati garsiausia Genutė visoje Lietuvoje, tiesa?
(Juokiasi.) Turbūt pati jauniausia Genutė, nes šiaip tai yra senų žmonių vardas.
Štai ir išskirtinis Tavo bruožas!
Tikriausiai. Niekada apie tai nemąsčiau. Tačiau žmonės mane įsidėmi ne tik dėl vardo. Kažkodėl aš aplinkiniams padarau įspūdį. Kartais teigiamą, kartais neigiamą. Beje, apie save išgirdau įdomų epitetą – „vakarėlių liūtė“. Galvoju: „Viešpatie, kokia gi iš manęs liūtė?“ Į vakarėlius išsiruošiu itin retai, bet mano bėda turbūt ta, kad ryškiai apsirengiu, garsiai kalbu, daug juokiuosi... Gal dėl to žmonėms atrodo, jog manęs visur daug?
Bet būna momentų, kai nori likti neatpažinta: iš namų išeiti be makiažo, ramiai užsukti į maisto prekių parduotuvę?
Aš taip ir darau! Einu į parduotuvę, perku grietinę ir silkę. Man negėda. Kai einu su kitu žmogumi, jis nustemba: „Pažiūrėk, kaip žmonės tave nužiūrinėja.“ O aš nuoširdžiai ir natūraliai nebepastebiu į mane nukreiptų žvilgsnių.
Pamenu, po laidos „Lalaila“, kurioje dirbai vedėjo asistente, viešai pasakei: „Viskas! Gana! Televizijoje manęs nebebus!“ Vis dėlto į pramogų pasaulį grįžai. Kodėl?
Tuo metu gimė mano dukrytė. Taigi porą metų ją auginau. Be to, puikiai suvokiau, kad dalyvavimas tokioje laidoje man, kostiumo dizaino specialistei, buvo antireklama. „Kokia ten dizainerė, nieko nesukūrusi, tik televizijoje uodegą kraipo“ – štai tokių kalbų girdėjau. Tačiau prisipažįstu: televizijoje smagiai leidau laiką. O šiandien pramogų pasaulyje aš esu tik todėl, kad labai pamilau „Olialia“ ženklą. Gal kiti pirštais prie smilkinio pasukios po tokio mano sakinio, bet aš iš visų jėgų stengiuosi populiarinti prekės ženklą, kurio ateitimi šventai tikiu.
Tikrai nesakysiu, kad man nereikia populiarumo, bet pati niekur nelendu. Jei mane kalbina – aš kalbu, jei mane fotografuoja – veido nesidangstau ir nežaidžiu Holivudo.
„Norėčiau riesto užpakaliuko ir Coliukės dydžio pėdutės. Tačiau neįmanoma visko turėti. Užtat galiu didžiuotis gražiomis akimis.“
Ar Tu jautiesi esanti graži moteris?
Nepasikuklinsiu. Žinau, kad mano veido bruožai gražūs, bet tai – skonio reikalas. Gamta mane apdovanojo komerciniu veidu. O ir trūkumų turiu, tarkim, 40 dydžio pėda. Norėčiau riesto užpakaliuko ir Coliukės dydžio pėdutės. Tačiau neįmanoma visko turėti. Užtat galiu didžiuotis gražiomis akimis.
Per Lietuvą nuvilnijo Tavo itin drąsus pasakymas: „Galėčiau ištekėti nors ir per mėnesį.“ Atskleisk paslaptį, kaip suvilioti vyrą?
Reikia tik protingai elgtis. Netingėti. Be to, dėmesį būtina skirti ne idealiam makiažui, o vidiniam žavesiui atskleisti. Vyrui su tavimi turi būti įdomu. Skamba banaliai, bet iš tiesų viskas labai paprasta. Pažiūrėkim į moteris, kurios susirado puikius vyrus. Jų užpakalių apimtys tikrai nėra idealios, nes ne išvaizda yra svarbiausia.
Ar Tu save gali pavadinti įdomia moterimi?
Vyrai man sako, kad esu įdomi. Bet galvojate, jog kitoms to nesako? Kai jie nori suvilioti moterį, ko tik neprikalba...
Be abejonės, aš esu įdomi. Tik nežinau, kuo. Gal dėl to, kad nebijau įsijausti į klouno vaidmenį, pasijuokti iš savęs, šnekėti neįprastomis temomis. Vieniems patinka tokios kaip aš, kitiems – padlaižės, linkčiojančios galvą, įsijautusios į naminės lietuviškos pelės vaidmenį. Tos, kurių dienotvarkė suskirstyta griežtai: tą valandą jos geria kavą, tą valandą sportuoja ir t. t. Kalba dozuotai, bijo paprieštarauti vyrui, nedrįsta nusižengti taisyklėms.
Man per sunku būtų šitaip gyventi, tektų „perlipti“ per save. Aš gyvenu natūraliai. Kai nenoriu – nešneku su žmonėmis. Galiu visą dieną nekelti telefono ragelio.
Grožio procedūros Tau būtinos?
Į grožio salonus aš nevaikštau. Manikiūrą ir pedikiūrą darausi pati. Masažui ar veido valymui grožio salone man tiesiog gaila laiko. O dar už tai privalau sumokėti nemenkus pinigus!
Bet Tu visada nuostabiai atrodai: visada pasidažiusi, stilingai apsirengusi, skaniai kvepi. Visa tai sukuria įspūdį, kad esi turtinga moteris.
Dieve, Lietuvoje nėra turtingų žmonių, palyginti su turtingais užsieniečiais: jie valdo viešbučių tinklus, plaukioja jachtomis, skrenda vakarieniauti į kitą žemyną. Pas mus verslininkės iš paskutinių pinigų nusiperka louboutinus tam, kad galėtų su jais nusifotografuoti ir patekti į žurnalų puslapius. Niekada nesakiau, jog esu turtinga, ir nekūriau tokio įvaizdžio. Gyvenu labai paprastai, kukliai. O kad vaikštau pasipuošusi deimantiniu žiedeliu, tai dar nieko nereiškia. Gavau jį dovanų ir nešioju.
Nuo gerbėjo gavai tą žiedelį?
Ir ne vieną! Ir ne nuo vieno gerbėjo (juokiasi)!
Iškart kyla klausimas, už ką?
Nežinau. Garbės žodis, nežinau. Tos moterys, kurioms labai rūpi dovanos, jų negauna, nes vyrai jaučia. Kai jie mato, kad tavęs neįmanoma nupirkti, dar labiau stengiasi.
Ar galima Tavo statusą įvardyti kaip laimingai išsiskyrusi moteris?
Man negražus šis derinys. Niekada nesižavėjau tomis moterimis, kurios išsiskiria ir visam pasauliui skelbia, kokios jos laimingos. Su Justinu aš buvau labai laiminga, jis man itin daug davė. Ir šiandien, jei tik man prireiktų vyriškos pagalbos, pirmiausia skambinčiau jam.
Tu lyg ir nebuvai įvardijusi skyrybų priežasčių...
Kad ir nėra jų. Tai nusprendėme ne per vieną dieną, ilgai apie tai kalbėjome. Mes išsiskyrėme draugiškai. Trečio žmogaus mūsų istorijoje nebuvo. Be to, esu iš tų moterų, kurios atleistų vyrui neištikimybę. Galvočiau: „Dieve, gal tau tikrai smegenėlės buvo suminkštėjusios?..“ Ir šiaip laikausi tokios nuostatos: nejaugi kažkokia mergužėlė, pasipainiojusi mano vyro kelyje, gali per naktį sugriauti mūsų šeimą? Tai yra mano vyras, mano šeima, todėl ir sprendimus priimu aš, o ne ta mergužėlė. Atsirado mat kažkokia, pakėlė sijoną, apsuko galvą ir reguliuos man gyvenimą! Na jau ne!
