Lietuvoje Giedrė vieši su trimis vaikais – Majumi (17), Leo (7) ir jaunėle Liv (1).
„Jeanas-Yves’as prie mūsų prisijungs netrukus, – švelniai prataria. – Dėl pandemijos negalėjome parvykti anksčiau, tuomet į pasaulį atėjo Liv. Ištaikiusi progą parskristi, norėjau čia pabūti kiek įmanoma ilgiau.“
Vyresnieji Giedrės sūnūs drąsiai bendrauja lietuviškai. „Stengiuosi, kad jie ir toliau puoselėtų lietuvių kalbą, nepamirštų savo šaknų. Labai tikiuosi, kad kiekvieną kartą į mano gimtinę grįš su tokiu pačiu entuziazmu“, – atvirauja ji.
Į Šv. Bartolomėjaus salą Giedrė išvažiavo gyventi dėl vyro verslo. Jeanas-Yves’as norėjo išbandyti naujas galimybes.
„Kai paragauji laisvės, basomis kojomis palieti smėlį, gyveni saulėje ir šviesoje, atgal į miestą grįžti nesinori“, – šypsosi. Persikrausčiusi čia Giedrė greitai rado kur save realizuoti.
„Pandeminiais metais apmąsčiau įvairias profesines galimybes, bet juvelyrika – mano pašaukimas. Dar Paryžiuje ėmiau domėtis karjeros galimybėmis saloje. Pasisekė, nes profesines žinias bei mano patirtį įvertino juvelyrikos namai „Bvlgari“. Po gana ilgų derybų saloje gavau darbą.“
Giedrė sako, kad su vyru sutaria, jog auklėjant vaikus svarbiausia – pagarba vienas kitam ir atvirumas. Taip pat – atsakomybė. Šeimoje bendraujama trimis kalbomis – lietuvių, prancūzų ir anglų. Tikras iššūkis šio principo laikytis. Lietuvių kalbos pamokėlių Giedrė susiranda internete, stengiasi vaikus lavinti kaip įmanydama.
„Išeivijoje gyventi nelengva. Kad ir kiek metų praleisi užsienyje, ten vis tiek būsi svetimas. Lietuva – mano namai, identitetas ir pasas, kurio niekada nekeisiu. Noriu, kad sūnūs ir dukrelė tą žinotų.“
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“:
