Ši spalvinga asmenybė, garsėjanti erudicija ir užsienio kalbų žiniomis, nestokojanti energijos kelionėms, televizijos laidai ir knygoms, su 15min.lt dalijasi savo gyvybingumo paslaptimis, ką galvoja apie triukšmą dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) reklamos, lyginimą su aktoriumi Chucku Norrisu ir ateities planais.
A.Čekuolis tik penktadienio vakarą grįžo iš tolimos kelionės „prie Vakarų Afrikos krantų“, kur buvo pabėgęs nuo triukšmo, kilusio dėl agitacijos už VAE statybą. Kur tiksliai leido laiką, žurnalistas neatskleidė pasiteisinęs, kad kitaip visi sakys, esą vėl reklama. „Gal buvau laive, o gal kokioje jachtoje…“ – mįslingai kalbėjo pašnekovas.
Ieškoti ramybės privertė triukšmas dėl TV reklamos, kurioje prieš pat referendumą dėl branduolinės jėgainės jis agitavo už atominę energetiką. „Buvau nukryžiuotas babyčių virbalais, „pielavoja“ iš visų pusių“, – ironizavo žurnalistas.
Daugiau nei 60 proc. žmonių referendume nubalsavus prieš atominę elektrinę, valdančiąją koaliciją pretenduojančios formuoti partijos prabilo apie projekto peržiūrėjimą. A.Čekuolis neatsisako nuomonės, kad VAE reikia statyti: „Be atominės energijos Lietuva, kuri neturi pakankamai naftos, dujų, anglies, negalės gyventi. Per metus už elektrą sumokame beveik milijardą. Už tiek, kiek pravalgome, galėtų būti pastatyta (VAE – red. past.). Ar socdemai, ar „darbiečiai“, nebent būtų visiški vėplos, vis tiek turės statyti, gal kiek mažesnę. Man tai primena priešinimąsi geležinkeliams, automobiliams ar lėktuvams.“
Darbas, popiečio miegas ir kuo daugiau meilės
„Labai gerai laikausi. Net ne visada reikia laikytis už sienų, kartais einu nesilaikydamas“, – savo gimimo dieną kalbėdamas su 15min.lt, šmaikštavo A.Čekuolis, tačiau pripažino iki šiol jaučiantis žiemą patirtos traumos pasekmes. Geriau jaustis padeda specialūs pratimai, ilgesni pasivaikščiojimai.
Algimantas Čekuolis: „Nieko bendro su Chucko Norriso charakteriu neturiu. Nei su Che Guevara.“
Šiemet sausio pabaigoje jam paslydus ant slidžių laiptų, vienas stuburo slankstelis patyrė dekompresinį lūžį – buvo sugniuždytas. Kadangi iš pradžių diagnozė nebuvo nustatyta, žurnalistas porą savaičių vaikščiojo lyg niekur nieko, net suspėjo nuvažiuoti į keletą susitikimų su skaitytojais.
„Kojomis spardausi iš džiaugsmo, kad nebuvau suparalyžiuotas. Visur buvau – ir krentančiame lėktuve, ir skęstančiame laive, bet kad Vilniuje ant laiptų susižalosiu stuburą, nesitikėjau", – tuomet kalbėjo A.Čekuolis, nors, kai skausmas tapo nebepakeliamas, galėdavo tik gulėti arba keletą minučių pavaikščioti. Dėl traumos teko praleisti ir šiemetę Vilniaus knygų mugę, kur buvo pristatyta jo knyga „Faktai ir šypsenos“.
Paklaustas recepto, padedančio net įkopus į devintą dešimtį nestokoti energijos, sumanymų ir populiarumo, A.Čekuolis pabrėžė, kad negalima kliautis viena ar kita gudrybe. Esą reikia ir tinkamos mitybos, ir mankštos, ir ypač meilės – tuomet „organizmas gauna įsakymą – ooo, kažkas nutiks – ir sukelia jėgas“.
„Maisto turi būti ne per daug ir ne per riebaus. Vaikščiojimo – kuo daugiau. Mylėjimosi – kuo daugiau, be jokių ribų. Sveikatai kenkia susilaikymas. Tropikuose išsiugdžiau įprotį po pietų apie valandą pamiegoti – jei ne per daug privalgęs. Jei privalgęs – grabas. Mylėjimasis suteikia perspektyvą organizmui, o perspektyvą psichikai – darbas. Kai nėra suglebimo – man vis tiek, niekas nesvarbu, nieko nemyliu, – organizmas pats suinteresuotas išlaikyti vitališkumą.“
A.Čekuolio įsitikinimu, į priekį tempia darbas ir planai ateičiai. Pavyzdžiui, 2013-2014 m. jis ketina išleisti tris naujas knygas: „Dramblys bute“ – apie jaunus žmones, kurie priversti dirbti pagal sutartis, neturėdami etato, „Iš ko šaiposi pasaulis?“ ir apie Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų karius, dislokuotus Afganistane.
Pyksta lyginamas su Chucku Norrisu
„Kai A.Čekuolis išvyksta į užsienį, mūsų bendras intelekto koeficientas smarkiai krinta“, – kartą pašmaikštavo žurnalas „Valstybė“. Internetas pilnas panašių pokštų ne tik apie šį žurnalistą, bet ir Holivudo aktorių Ch.Norrisą, išgarsėjusį Teksaso reindžerio Volkerio vaidmeniu.
 |
| VšĮ „ATM kompanija“ nuotr./Algimantas Čekuolis 1973 m. pradėjo vesti laidą „Neramūs meridianai“ |
Paklaustas, ar žino esąs lyginamas su šiuo žmogumi, pašnekovas net pyktelėjo: „Nesu mušeika, net nesu rūstus. Nieko bendro su jo charakteriu neturiu, kaip ir su banditu Che Guevara. Stengiuosi to negirdėti ir nematyti. Neskaitau jokių blogų – tai yra anoniminės autorystės įrašai, kaip užrašai, atsiprašau, ant išvietės sienų.
Jie rašomi dėl kvailystės. Jei būna blogi, kartais sugadina nuotaiką, jei geri, pradedi per daug įsivaizdinti, pūstis lyg balionas, kuris išsipučia, pakyla iki lubų, atsitrenkia į kokį aštrų daiktą ir sprogsta. Žmoną kartais paprašau pasižiūrėti interneto komentarus ir vieną kitą paskaityti. Visus skaityti – žalinga sveikatai.
Prieš pustrečių metų Vilniaus knygų mugėje skaitytojams A.Čekuolis pasakojo, kad puikiausias vaistas nuo kvailumo yra kitų kalbų mokymasis. Jis pats skaityti, kalbėti, parašyti straipsnį ar dalyvauti diskusijoje moka šešiomis kalbomis, dar tiek pat suprastų.
Žurnalistas prisiminė kuriozinę situaciją, į kurią pakliuvo kartą užėjęs į Rašytojų sąjungos tualetą. Vietoj tualetinio popieriaus rado tik laikraščių ir, „kaip visi kultūringi žmonės“, ėmęs skaityti. „Nustėrau – pagalvojau, kad esu šizofrenikas. Skaitau, suprantu, bet nežinau, kokia kalba“, – pasakojo žurnalistas. Bibliotekininkė jam paaiškino, kad laikraščiai buvo moldaviški – moldavų kalba primena rumunų, tik vietoj lotynų abėcėlės naudojama kirilica. Tiesa, rumuniškai A.Čekuolis irgi nemokėjo, bet suprasti padėjo kitų romanų kalbų žinios.
Jis atskleidė, kaip rengia laidas, straipsnius ar knygas: „Esu distiliuotojas to, ką išgirdau kalbėdamas su kitais, pamačiau televizijoje ar internete. Skaitau amerikoniškus, japoniškus laikraščius. Mano funkcija – distiliuoti, kas tiktų lietuviams. Tai toli gražu nėra mano vieno mintys, o tai, ką aš atkošiu iš pasaulinio informacijos lobyno. (...) Ta informacija prieinama kiekvienam, galite viską padaryti ir patys. Aš turiu uoslę, instinktą atspėti, kas bus įdomu, svarbu. Jei dabar pradėsiu šokti ir špagatą daryti, niekam nebus įdomu, nors šiaip scenoje įdomu.“
Tąsyk A.Čekuolis prisipažino buvęs kalbinamas eiti į valstybės tarnybą ar stoti į partiją, bet tai jis pavadino šunuodegiavimu.
Iki žurnalistikos buvo jūra
Žurnalistas gimė 1931 m. lapkričio 10 d. Panevėžyje, mokytojų šeimoje. Baigė Vilniaus suaugusiųjų gimnaziją, vėliau – M.Gorkio institutą Maskvoje. Iškart po mokslų įstojo į Klaipėdos žvejybos laivyną ir su silkių gaudymo ekspedicija išplaukė į jūrą. Žvejybos laivuose A. Čekuolis dirbo 11 metų, tapo vidutiniojo tralerio bocmanu.
Algimantas Čekuolis: „Nustėrau – pagalvojau, kad esu šizofrenikas. Skaitau, suprantu, bet nežinau, kokia kalba.“
Tarp plaukiojimų parašė ir išleido 8 knygas, apsakymus. Po to dirbo „Literatūroje ir mene", „Tiesoje", „Moksleivyje", kino studijoje. A.Čekuoliui teko dirbti net traktorių prikabintoju Plokščių MTS, greitosios pagalbos sanitaru Šilalėje, ekspedicijose Sibire.
1962 m. plaukiojant Vakarų Atlante, į tralerį buvo atsiųsta 16 kubiečių praktikantų. Per kelis mėnesius iš jų pramokęs ispanų kalbos ir traleriui atplaukus į Havaną, A.Čekuolis buvo paskirtas vertėju ten dirbusioje Sovietų Sąjungos žuvies pramonės ministerijos atstovybėje. Kartu mokėsi ispanų kalbos vakarinėje Johno Reedo kalbų mokykloje.
1968 m. spaudos agentūra „Novosti“ pasiuntė A.Čekuolį kaip korespondentą į Kanadą. Čia jis išbuvo ketverius metus, taip pat mokėsi prancūzų kalbos. Portugalijoje įvykus „gvazdikų" revoliucijai, 1975 m. agentūra pasiuntė žurnalistą į Lisaboną įsteigti biurą ir jam vadovauti. Tai buvo proga pramokti portugališkai.
1981 m. agentūra žurnalistui pasiūlė biuro vedėjo postą Madride. Šias pareigas A.Čekuolis ėjo iki 1986 m., kol „už nereikalingą „perestroikos“ propagavimą Ispanijoje" buvo atšauktas.
Nuo 1986 m. dirbo savaitraščio „Gimtasis kraštas" vyriausiuoju redaktoriumi. Laikraščio tiražas nuo 14 tūkst. išaugo iki 320 tūkst. 1988 m. tapo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, vėliau – Sąjūdžio Seimo ir jo vadovybės nariu, buvo išrinktas į Sovietų Sąjungos liaudies deputatų suvažiavimą.
1992 m. pradėjo dėstyti derybų meną Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete, 1989–1995 m. dirbo Ispanijos spaudos agentūroje EFE korespondentu Baltijos šalims. Ilgus metus laisvalaikiu vadovavo mūsų turistų grupėms, keliaujančioms po užsienio šalis.
Nuo 1995 m. veda laidas „Popietė su Algimantu Čekuoliu" Lietuvos televizijoje. Yra apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, Portugalijos Nuopelnų ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, Krašto apsaugos ministerijos medaliu.
Pernai jubiliejaus proga iš LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus rankų žurnalistas gavo unikalią dovaną – sutartį, kuri gali būti nutraukta tik jam pačiam to pageidaujant. A.Čekuolio, esą vyriausio pasaulyje dirbančio žurnalisto, tvirtinimu, tokių sutarčių daugiau nesama.
