„Buvo liūdna net iki ašarų. Juk sakiau, kad niekada neverksiu, todėl pati save nustebinau tokiu emocijų proveržiu. Nuo pat pradžių aš suvokiau, kad mes kovojame, geriausiu atveju, tik dėl trečios vietos, tad buvo gaila ne dėl to, kad iškritau, o kad pasibaigė pusę metų trukusi būsena“, – portalui Žmonės.lt pasakojo dar atsitokėti negalinti G.Gurevičiūtė.
Pirmas tris dienas aš tiesiog gulėjau lovoje, žiūrėjau televizorių ir daug daug valgiau...
Verslininkė, kartu su mylimuoju Linu Karaliumi Vilniaus senamiestyje atidariusi „Shiva Chill bar“ barą, pripažino, kad pusmetį trukęs gyvenimo ritmas viską sustatė į labai konkrečius rėmus. Be šokių ji daugiau nieko nei girdėjo, nei matė – tik repeticijos, repeticijos ir dar šimtą kartų repeticijos.
„Aš tikėjausi, kad jausiuosi tarsi iš rezervato paleista, bet tokio jausmo nėra. Išėjusi iš projekto tikėjausi, kad atrasiu tų dalykų, kurių man trūko, bet ir jų neradau. Tik pagalvokite, mano visas laikas, visi savaitgaliai buvo paaukoti šokiams! Tuo metu tenka sąmoningai įvertinti situaciją: jei penktadienį linksminsiesi – šeštadienis prarastas. O vakarėliai šeštadienį išvis buvo nediskutuotinas klausimas, nes sekmadienį jau turiu eiti į tiesioginį eterį ir būti sveika bei energinga“, – apie šešis mėnesius trukusią kasdienybę pasakojo Gintarė.
O kaip gi ji jautėsi galiausiai ištrūkusi iš, daugelio manymu, alinančios rutinos? Gintarė pripažino – tris dienas ją slėgė savotiškas gedulas.
„Pirmas tris dienas buvo labai sunku ir tris dienas truko savotiškas gedulas. Aš tiesiog gulėjau lovoje, žiūrėjau televizorių ir daug daug valgiau, – pasakodama neslėpė balsą užvaldžiusio juoko. – Tiesa, pirmą dieną dar specialiai išėjau su draugėmis šmutkių pirkti. Neilgai trukus supratau, kad tai savęs apgaudinėjimas ir dar truputį paliūdėjau, bet jau ateina tas supratimas, kad iš tikro viskas pasibaigė. Prisimeni, kas buvo ir bandai galvoti, kaip tai pratęsti. Pagalvojau, kaip gaila, kad nėra specialybės – televizijos projektų dalyvis. Man labai viskas patiko: nuovargis, raumenų skausmas, įtampa, kūrybinės kančios. Man tai buvo savotiškai malonu.“
 |
| Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Gintarė Gurevičiūtė ir Vytautas Mackonis |
Gintarė pripažįsta: „Tikrai niekada daugiau nešoksiu, nes šokio malonumas man sudarė vieną dešimtąją viso malonumo“. Mat jai kur kas labiau patiko projekto kūrybos procesas. O nepaisant to, kad ir kaip jai patiko dalyvauti šiame projekte, moteris patikino nė nepastebėjusi, kaip ėmė ir atėjo Kalėdos.
Per Kalėdas aš valgau tik pagardus arba garnyrus. Pavyzdžiui, mama daro silkę, o man tenka tik jos pagardai.
„Man vis dar nepavyksta suprasti, kad jau tuoj Kalėdos. Lakas visiškai pradingo. Atrodo, kad va, prieš kelias savaites buvo vasara. Staiga žiūriu lapai krenta, sninga ir – O! Jau Kalėdos. Dar nepersijungiau į tą šventinį laikotarpį ir niekam dovanų nenupirkau. Tiesa, jau trečia diena apie tai galvoju“, – suskubo pasiteisinti ji ir patikino, kad Kūčias ir Kalėdų rytą sutiks su tėvais, Marijampolėje, o vakarą – su draugais.
Bekalbant apie Kalėdas – vieniems gerumo, o kitiems persivalgymo šventę – Gintarė patikino, kad vegetariško šventės nuo viską valgančiųjų gerokai skiriasi. Žinia, jos tėvai – nėra vegetarai, tai prie Kūčių stalo tenka ieškoti kompromiso.
„Aš valgau tik pagardus arba garnyrus. Pavyzdžiui, mama daro silkę su kokiais nors trimis skirtingais pagardais – grybų, morkų ir paprikų – tai man tenka tik tie pagardai. Man labai smagu būna pasimėgauti ir kitų maistu, o ne tik pačiai gaminti. Žinoma, atsivežu savo kokius 2-3 patiekalus. Vienas jų dažniausiai būna sušiai“, – savo šventinio stalo paveikslą piešė žinoma moteris.
 |
| Luko Balandžio nuotr./Gintarė Gurevičiūtė su broliu Kęstučiu |
