Gintarės ir Tomo Slausgalvių šeima po truputį ima puoselėti tradiciją – gruodžio pabaigoje nuvykti į kokį nematytą kraštą. Prieš porą metų jie mėgavosi Kipro saule, praėjusiais metais teko kelionę praleisti, nes Gintarei buvo priešpaskutinis nėštumo mėnuo, o šįmet – pora vėl pasirinko pietų kryptį – Tenerifę, kurioje lankėsi pirmą kartą.
„Turbūt kaip ir daugelis, prisiklausę bičiulių liaupsių apie šią nuostabią salą, švelnų jos klimatą, saulėtas dienas bei gardų maistą, patys susigundėme ten nuvykti. Vykome per mokinių žiemos atostogas, kuomet mūsų šokių studija taip pat nedirba, taip labai neiškrisdami iš darbinio režimo. Ten paminėjome Tomo 33 gimtadienį, pavalgėm neįprastą Kūčių vakarienę – Tomo patiektus šviežio tuno kepsnelius, daug daug ką tik nuskintų vaisių ir daržovių bei pasitikom 2017-uosius“, – 15min pasakojo Gintarė Slausgalvienė.
Šokėjai į kelionę pasiėmė ir dukras – trejų Vakarę ir dar metų neturinčią Gabrielę – sako, be jų atostogų tiesiog neįsivaizduoja: „Mums patinka keliauti su vaikais – kartu pažinti, pamatyti, dūkti prie jūros, dainuoti smagias dainas ir vis ko nors naujo išmokti. Jei jų nebūtų kartu, turbūt skambinėčiau į namus kas kelias valandas ir vis klausčiau, ar viskas gerai, – juokėsi Gintarė. – Be to, mažylę dar maitinu, tad jos nepalieku net dienai.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Šokėjams Tomui ir Gintarei Slausgalviams gimė dukra: tėvai jau išrinko vardą
Tiesa, šios atostogos prasidėjo su nesklandumais – Tomas į lėktuvą sėdo kiek apsirgęs, o galiausiai sunegalavo ir visos šeimos merginos.
„Pas gydytojus buvome nuolatiniai lankytojai – mažylė karščiavo, kosėjo, po to išbėrė, o galiausiai turbūt pačioje poliklinikoje ir vėjaraupiais apsikrėtėme. Žodžiu, visa puokštė ligų. Tačiau abu su vyru visgi nusprendėme, kad tai buvo pačios geriausios mūsų atostogos. Šiltas oras ir geras klimatas greitai išvaikė visas ligas, tad galėjome daug pakeliauti bei pasilepinti saulės ir juodo smėlio voniomis“, – šypsojosi Gintarė Slausgalvienė.
Su vaikais apkeliauti kone visą salą – vieni juokai
Dažnas vykdamas atostogauti su vaikais renkasi „viskas įskaičiuota“ paketą ir dienas leidžia gulėdami prie baseino, nes „juk su mažamečiais sunku keliauti“, tačiau Gintarė ir Tomas šią nuostatą savo pavyzdžiu griauna. „Su Vakare pradėjome keliauti, kai jai buvo vos metai ir mėnesis – išnarstėm Italiją, miegojome ir palapinėse, ir mašinoje. Praėjusiais metais važiavome ir su nameliu ant ratų, tai Gabrielė jau pilve keliavo“, – juokėsi Gintarė.
Viešnagė Tenerifėje – taip pat ne išimtis – šeima be jokių sunkumų automobiliu apkeliavo kone visą salą.
„Pasinaudodavom proga važiuoti tolimesnes distancijas, kai mūsų mergaitėms būdavo laikas miegui, ir traukdavom, kur tik pirštas žemėlapyje sustodavo. Taigi turėjome pakankamai laiko, kad spėtumėm išmaišyti visą salą skersai ir išilgai su nuomotu automobiliu“, – šypsosi Gintarė.
Gintarė sako, kad ir specialaus pasiruošimo iš anksto tokiai kelionei nereikėjo – su vaikais juk vis tiek planai nuolat keičiasi. „Prieš gerą mėnesį iki skrydžio išsinuomojome butą bei automobilį, susižymėjau žemėlapyje vietas, kurias norėjosi aplankyti ir viskas... Svarbiausia buvo turėti būtiniausių medikamentų ir aprangos visiems gyvenimo atvejams. O likę planai dėliojosi kelionės metu.“
Šeima apsistojo salos sostinėje prie pat uosto – Tenerifės Santa Kruse, tačiau visai netoliese esantis Las Teresito raudonojo Sacharos smėlio paplūdimys, kuriame dažnai pūsdavo gan stiprūs vėjai ir užklupdavo debesys, priversdavo juos bėgti iš miesto. Tad pavažiavę dešimtį kilometrų į Radazulo miestelį, jie ramiai, užuovėjoje ir šviečiant saulei mėgavosi atostogomis.
Pradėjus tyrinėti salą, jie sako, liko pakerėti šiaurinės dalies: „Vešli augmenija, pasiutusios Playa de Almaciga bei Playa Bollullo bangos, Anagos kalnai, žymusis Loro parkas ir nepakartojamas orkų pasirodymas, kurį vis dar su nuostaba prisimena mūsų vyresnėlė, jaukūs Puerto de la Krusas, Garachico bei Tagananos miesteliai, kerintys vaizdai į Los Gigantes skardžius nuo Punto de Teno iškyšulio... Visa tai paliko didžiausią įspūdį.“
Gintarė sako, kad griežto plano neturėjo – žinojo vietas, kurias nori aplankyti, bet leido sau nuklysti ir ten, kur tiesiog pasirodydavo gražu.“
„Keliavome ir vakarine bei pietine salos dalimi, buvom net nuklydę toliausiai, kiek tik vedė kelias į rytus. Juk smalsu, – šypsosi ji. – Tačiau rytuose nieko labai didingo neatradome, o štai vakarinėje dalyje buvome pakerėti Mascos tarpeklio. Tiesa, viso grožio įvertinti negalėjome, nes su vaikais keliauti per patį tarpeklį nesiryžome. Tačiau saulei jau skaičiuojant paskutines minutes danguje, leidomės serpantinais pro Mascos miestelį ir ta švelni šviesa, žaluma ir kalnų didybė...Tai būtina pamatyti gyvai!“
Kalėdos – geriau nei namuose
Iš pradžių suabejojus, ar šventės bus smagios šiltuose kraštuose, Gintarė sako, šių minčių kaipmat atsisakė ten nuvykusi. Pasak jos, kalėdinė dvasia ten net stipresnė nei gimtajame Kaune.
„Viskas įspūdingai papuošta girliandomis, lemputėmis, miesto aikštėje padaryta prakartėlė, viskas taip jauku. Namuose taip pat sukūrėme šventinę nuotaiką – Tomas nuskynė porą pušų šakelių, kurias visi kartu papuošėme.
Čia sutikome į Kalėdų Senelių! Vakarė per šventes tikėjosi gauti suknelę ir karolius, tai kai mieste Senelis jai davė tik saldainių, dukra liko labai nustebusi: „Ir viskas?“ – klausė mūsų“, – juokėsi Gintarė.
O mažiausiajai šeimos narei šios šventės buvo pirmosios: „Buvo be galo smagu stebėti, kaip ji plėšė dovanų popierių, atrado dovanas... Visos šventės praėjo kaip pridera – tik nebuvo persivalgymo. Iš tikrųjų užsienyje kitaip jaučiuosi, bet man tas ir patinka.“
Būtinai sugrįš dar kartą
„Šioje kelionėje mane labiausiai sužavėjo atsiskleidę mano vyro kulinariniai gebėjimai, kuriais mus lepino kasdien. Šįkart leido man pailsėti, – juokėsi ji. – O jei rimtai, Teidės ugnikalnis ir visas nacionalinis parkas aplink jį tikrai nepaprastas reiškinys. Šį kartą nei vaikai, nei mes nebuvome tinkamai pasiruošę laipioti uolomis ir vaikščioti sudėtingomis trasomis. Turėjome tik vieną kuprinę, skirtą nešioti vaikus žygiuose, ir avalynė buvo ne itin gera tokiems rimtiems pasivaikščiojimams. Tačiau abu svajojame kada nors grįžti ir įkopti į Teidės viršūnę.“
Prisiklausius puikiausių atsiliepimų apie ispanišką maistą, visgi Gintarė pripažįsta, kad vietinės kavinės juos nuvylė: „Maisto teko ragauti visokio. Dažniausiai gamindavomės namuose. Ryte turguje nusipirkdavom šviežios žuvies, krevečių, vaisių bei daržovių ir pasitaisydavom puikiausius pietus. Teko ir vietinio maisto paragauti. Nesužavėjo. Gal taip pataikėm, tačiau skaniausiai pavalgydavome nebent italų restoranuose. Taip pat ir italų ledai mums buvo patys gardžiausi. Vien dėl „Fredino“ ledų nepatingėdavome užsukti į Puerto de la Krusą.“
Kadangi šokėjai drąsiai šias atostogas vadina geriausiomis, sako, mielai sugrįžtų dar sykį: „Mėgstame keliauti kaskart į naujas vietas, tačiau tikrai grįžtumėm į Tenerifę dar bent kartą – juk dar turim „užkariauti“ Teidę. Mažoji gal dar nelabai suprato, kur buvo ir kiek jai kas patiko, tačiau vyresnėlė sakė, kad labai norėtų sugrįžti į Tenerifę“, – 15min pasakojo Gintarė Slausgalvienė.
