Viešai išplatintame laiške G.Sabeckaitė pasidžiaugė šeštadienį pasiekta „Žalgirio“ pergale – komanda tapo LKL čempionais, pagerbė sužadėtinį kaip krepšininką ir nostalgiškai apžvelgė jo sportinius pasiekimus.
Žmonės.lt publikuoja viešą G.Sabeckaitės laišką D.Songailai.
Šį kartą rašau ne kaip Tavo moteris, o kaip lietuvaitė, krepšinio sirgalė, patriotė.
Vakar Jis, vienas žymiausių Lietuvos krepšininkų, sužaidė savo paskutines profesionalias krepšinio varžybas. Iškovojo paskutinįjį savo titulą ir atsisveikino su aikštelės parketu... Verkiau... Ne kaip jo moteris, bet kaip krepšinio sirgalė. Manau dabar yra tinkamiausias laikas pasakyti Jam AČIŪ.
2000 metų Olimpiados medalininkas, 2003 metų Europos čempionas, 2007 metų Europos čempionato bronzos medalio savininkas – tai tik skambūs aprašymai, kurie neatspindi išlieto prakaito, paaukotų vasarų, nuvarginto kūno, skausmingų traumų... AČIŪ.
2000 metų Olimpiada, Australija; 2001 metų Europos čempionatas, Turkija; 2003 metų Europos čempionatas, Švedija; 2004 metų Olimpiada, Graikija; 2006 metų Pasaulio čempionatas, Japonija; 2007 metų Europos čempionatas, Ispanija; 2011 metų Europos čempionatas, Lietuva; 2012 metų Olimpiada, Didžioji Britanija – AČIŪ už visus tuos metus, kai garsinai Mūsų šalį su užrašu LIETUVA ant krūtinės!
Ačiū už visus tuos kartus, kai visa atsistojus salė vieningai giedojo Lietuvos himną, kai po laimėtų varžybų visoje Lietuvoje kildavo trispalvės. Tik Tu vienas žinai, kiek teko paaukoti, kiek pastangų kainavo... Ir tai kaina, daugelio krepšinio ekspertų nuomone, dėl kurios Tu gali vadintis geriausiu sunkiuoju krašto puolėju Lietuvos krepšinio istorijoje, kad Tavo vardas yra amžiams iškaltas Lietuvos krepšinio monumente, skirtame labiausiai nusipelniusiems krepšininkams, 8 metai stipriausioje pasaulyje lygoje (be Tavęs tai yra padarę tik tokios krepšinio legendos kaip Šarūnas Marčiulionis, Žydrūnas Ilgauskas, Arvydas Sabonis). AČIŪ.
Prieš pora mėnesių pradėjus intensyviai sportuoti ir aišku susidūrus su keliomis traumomis (čiurnos raiščiai, raumenų uždegimas), aš Tavęs paklausiau, kaip man toliau sportuoti kai taip skauda ir čiurną, ir kelią.. Tu tik nusišypsojai ir atsakei: „Taip kaip aš kiekvieną dieną, kai skauda nugarą, alkūnę, kelio girnelę, Achilo sausgyslę...“ – tada supratau, kad ne visi vyrai yra silpnoji lytis.
Labai gerbiu Tavo pasirinkimą visiškai pasitraukti iš krepšinio pasaulio, bet vis tiek galvoju, kad augantiems Lietuvos jauniesiems sunkiojo krašto puolėjams butų labai naudingi patarimai iš geriausiai „nugara žaidžiančio“ ketvirto numerio...
P.S. Aš didžiuojuosi būdama Tavo vaikų mama.
