Goda, kodėl reiktų „mažiau kalbėti“?
Ši daina gimė patyrus tokį artumą širdimis, kur žodžiai nebetenka galios. Jurga Ivanauskaitė yra sakiusi, kad kalbėdami apie save mes tik tolstam nuo pašnekovo, vis labiau sulįsdami į save. Vis pagalvoju apie šiuos jos žodžius. Manau, niekad kitaip kito taip intymiai nejaučiame negu kad žiūrėdami į vienas kito akis tyloje.
Dainoje sakai „Aš tikiu, kad širdys kalbasi viena su kita“. Manai galima susikalbėti širdimis?
Taip! Tai nėra tik kažkas, kuo galima svajingai tikėti, bet tai yra įrodyta mokslininkų. Kiekviena širdis turi savo magnetinį lauką, kurį galima įsiminti širdimi. Dėl to taip kartais nutinka, kad pagalvojame apie žmogų ir staiga jį sutinkame gatvėje. Nors daina savo instrumentuotės prasme įkvėpta ankstyvųjų 2000-ųjų Lietuvos pop muzikos kaip grupės Mango ar Atlantos, žodžiuose slypi gilesnė prasmė apie itin subtilius dalykus, kurie mane visad ypatingai žavėjo.
Pakalbėkime apie Petuniją šioje dainoje.
Labai džiaugiuosi, kad prie „Mažiau Kalbėkim“ prisijungė ir Petunija. Su ja artimiau pradėjau bendrauti nuo praėjusių metų. Nuo to laiko mes vieną kitą labai palaikėmė, dainavome kartu Konstantino Lilo grupėje bei su eile kitų atlikėjų. Visad stūmėme vieną kitą į priekį ir dabar galime pasidalinti net ir bendru kūriniu.
Koks Petunijos vaidmuo šioje dainoje?
Kai Petunija išgirdo šią dainą, ji pajuto, jog norėtų atverti kitą dainos minties pusę – būtinybę kartais vadovautis šaltu protu. Šioje dainoje ji atlieka palaikančios draugės vaidmenį, kuri saugos savo kitą, jeigu ji netyčia per toli nukeliautų su savo besąlygišku tikėjimu meile. Kitaip tariant, jei reiktų ko nors, kas padėtų ją sugrįžti į Žemę (juokiasi).
„Mažiau Kalbėkim“ jau pasiekiama visose platformose. Albumą „Perkūnija“ finansuoja asociacija LATGA ir Panevėžio miesto savivaldybė.