„Visų jų pavadinimų atsiminti neįmanoma! Žinau tik, kad kai kuriuos buvo itin sunku išlaikyti rankose!“, – juokdamasi smagią patirtį prisiminė S.Kateivaitė.
Anot jos, fotosesija vyko uždaroje statybų aikštelėje. Tam, jog apšvietimas būtų geresnis, merginos į paskirtuosius vaidmenis pradėjo įsikūnyti gerokai po vidurnakčio. S.Kateivaitė neslepia – dėl naktinio fotosesijos laiko gražuolės buvo ne itin patenkintos ir jomis besirūpinusiai bei fiksavusiai komandai vis pažerdavo priekaištų. Tačiau sunkumai akimirksniu buvo pamiršti išvydus darbo rezultatus.
„Statybų aplinkoje jautėmės tikrai gerai. Juolab, kad nuolat konsultato profesionalus šios srities atstovas, o mums netrūko nei visažistų, nei stilistų dėmesio“, – sakė S.Kateivaitė.
Tiek ji, tiek V. Vaičaitė niekuomet iš tikrųjų statybose nėra dirbusios.
„Toks užsiėmimas merginoms būtų sunkus. Pajuokavome, jog nebent galėtume įkurti brangią gražių statybininkių komandą. Tik, kažin, ar ji sparčiai vykdytų užduotis!“, – su šypsenomis kalbėjo gražuolės.
S.Kateivaitė tvirtino nemėgstanti monotoniško darbo, kur didžiąją laiko dalį būtina praleisti sėdint vienoje vietoje. V.Vaičaitė tvirtino sau nelinkinti kaitrią dieną atlikti sudėtingas fizines užduotis – tarkim, krauti dėžes.
„Dėl tam tikrų savo baimių negalėčiau dirbti ir Zoologijos sode... Bet tie, kurie galvoja, kad nesugebėčiau į sieną įkalti vinies, labai klysta! Jei reikėtų, tą ir dar daugelį kitų darbų atlikčiau net nepaprašiusi pagalbos“, – patikino V.Vaičaitė.
