Projekte dalyvauja garsi Lietuvos manekenė Rima Triškutė, kuri, nepaisant konflikto su kitu modeliu iš Lietuvos, skrupulingai rašo savo video dienoraštį ir džiugina savo gerbėjus kasdien vis naujais vaizdais iš madų sostinės Milano. Dienoraščio puslapius taip pat varto ir moterų numylėtinis dainininkas Alanas Chošnau, Sashos Son(g), Sel ir „Empti“ prodiuseris Martynas Tyla, gražuolė Greta Šapkaitė. Su šia energinga ir ryžtinga mergina, kuri visiškai neseniai visam laikui sugrįžo iš Londono į Vilnių, ir pasikalbėjome apie naujus jos gyvenimo iššūkius.
Greta, papasakok mums, kodėl iš viso sutikai dalyvauti realybės šou „Kodas N97“?
Sutikau, nes man įdomu. Nes tai nauja ir leidžia išbandyti save. Juk reikia išmanyti mažiausiai keturias profesijas iš karto: turi būti ir žurnalistas, ir scenaristas, ir režisierius, ir operatorius. O šiaip juk esi dar ir dalyvis. Tempas tikrai intensyvus, į kiekvieną temą reikia pažvelgti kūrybingai, kad pačiai nebūtų gėda. Aš nekalbu apie profesionalus, kurie dirba savo srityje visus keturiasdešimt ar daugiau metų. Su jais lygintis nenoriu ir negaliu, o šiaip kritikos aš nebijau.
Gal kaip tik tai, kad dalyviai nepatyrę ir „žali“, bet nebijo rizikuoti ar suklysti, ir yra visas projekto žavesys?
Visi, kurie mus kasdien stebi, vertina ir teisia, turi suvokti, kad net jeigu esi žinomas, vis tiek esi toks pat žmogus, iš kaulų ir mėsos. Mes taip pat ne viską žinom, ne viską mokam. Aš nemoku kurti scenarijų.
O gal?
Gal...Niekada negali žinoti. O šis projektas yra puiki proga pabandyti.
Ką nori pasakyti ir parodyti žiūrovams savo video dienraščiuose?
Noriu parodyti labai daug. Žurnalai, laikraščiai, interviu yra viena. Filmuodama telefonu, aš turiu unikalią galimybę kalbėti taip, kaip noriu ir žinau, kad mano žodžių neperfiltruos joks kitas asmuo, nekoreguos joks stilistas, o paskui netaisys dar vienas redaktorius. Tuose siužetuose esu tikra aš. Nesu ekshibicionistė, bet tikrai turiu, ką parodyti, ir noriu sugriauti stereotipus. Kad ir toks paprastas pavyzdys. Visi puikiai žino, kaip aš myliu žirgus. Prieš kelias dienas vienas geras mano bičiulis pasiteiravo: „Greta, tie žirgai vis dėlto yra tavo pomėgis, ar tu sportuoji?“. Žirgai, toli gražu, jau nebėra vien tik mano pomėgis. Ketverius metus intensyviai treniruojuosi, dalyvauju varžybose. Užlipa Greta ant žirgo, nusifotografuoja kokiam žurnalo viršeliui, ir viskas. Ne, taip tikrai nėra. Ir tokių stereotipų yra labai daug. Ši laida yra tiesioginis kontaktas su žmonėmis. Kai niekas tavęs neriboja, atsiranda absoliuti kūrybinė laisvė. Nepadailintas, nesušukuotas, neišdažytas žmogus juk ir yra pats gražiausias.
Natūrali, tikra, nuoga Greta?
Taip, nuoga siela. Nes šou verslas atitolinta žmogų nuo jo paties. Nuo tikrumo. Profesionalių visažistų, fotografų darbuose kartais negali atpažinti savęs. Norisi surasti tiesioginį ryšį su žmogumi, su žiūrovu. „Kodas N97“ yra puiki proga tai padaryti.
Ar nebaisu šitaip atsiverti?
Nebaisu, nes neturiu, ko slėpti. Kam iš viso reikalingos tos kaukės? Kiekvienas yra drąsus, kai gali pasislėpti po visokiais „fotošopais“ ir storais makiažo sluoksniais. Mes visi esame individualybės. Aš esu Greta Šapkaitė – pakankamai nestandartinis žmogus pradedant nuo išvaizdos, o mano gyvenimas nesiremia stereotipais.
