Bendras penkių didžiųjų Lietuvos miestų sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo mažesnis nei 2007–2008 m. tuo pačiu metu. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis užregistruotas Vilniuje, didžiausias – Šiauliuose. Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis padidėjo visuose didžiuosiuose miestuose.
Europos gripo priežiūros sistemos duomenimis, praėjusią savaitę Europos šalyse užregistruota pavienių gripo atvejų.
Kiekvienais metais nuo gripo pasaulyje miršta 500 tūkst. žmonių. Lietuvoje šia liga kasmet suserga 30–100 tūkst. gyventojų. Mūsų šalis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis priklauso Europos gripo priežiūros tinklui EISS. Per gripo sezoną renkami ES šalių duomenys apie sergamumą gripu ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, analizuojami virusologinių tyrimų rezultatai.
Gripas – ūmi infekcinė liga, sukeliama gripo viruso, pasireiškianti aukšta temperatūra, galvos ir raumenų skausmu, sausu kosuliu, sloga. Gripo virusas lengvai plinta nuo sergančio žmogaus su seilių dalelėmis kosint, čiaudint ar net šnekant. Užsikrėtęs žmogus gali susirgti per labai trumpą laiką – vidutiniškai per 48 val. Ši liga pavojinga dėl sukeliamų komplikacijų: bakterinio ar virusinio plaučių uždegimo, otito (kuris dažniausiai būna vaikams ir vyresniems žmonėms), širdies raumens uždegimo, inkstų ligų ir kt. Sergama dažniausiai vieną dvi savaites, tačiau, išsivysčius komplikacijoms (kurios būna ypač pavojingos), liga gali tęstis ilgiau.
Gyventojai kviečiami pasiskiepyti nuo sveikatai pavojingos ligos. Imunitetas nuo gripo viruso susiformuoja vidutiniškai per 2 savaites nuo skiepų. Įprastų sezoninių epidemijų metu sergamumas gripu kelia rimtą grėsmę sveikatai, ypač kūdikiams, pagyvenusiems žmonėms, taip pat asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis. Didesnis pavojus užsikrėsti gripu kyla žmonėms, kurių profesijos specifika – neišvengiami kontaktai su sergančiaisiais (medikai, gyventojų aptarnavimo sferos darbuotojai ir pan.). Šių rizikos grupių atstovams ypač rekomenduojama pasiskiepyti sezonine gripo vakcina.
