„Tiesą pasakius, buvau daug informacijos surinkęs ir daug žmonių apklausęs. Pati knyga bus interviu pagrindu. Parašius magistrinį darbą tiesiog nebebuvo jėgų pribaigti pradėtą darbą iki galo. Knygą buvau padėjęs į šalį, o sąžinė privertė mane ją pabaigti, – portalui Žmonės.lt pasakojo muzikantas. – Keletą interviu buvau išpublikavęs kaip elektroninę versiją. Ta medžiaga priminė ne knygą, o didelį archyvą. Taigi, jame buvo įsivėlusių labai daug klaidų, labai daug neteisingų pavardžių. Tad noriu viską pataisyti. Be to, tame archyve buvau pateikęs nuotraukų, įrašų, muzikinių įrašų ir panašiai.“
Nėra net abejonės, kad tais laikais kompiuterinės technologijos nebuvo taip smarkiai išsikerojusios kaip dabar, tad Rokas informacijos ieškojo ne internete, o juo labiau ne „Vikipedijoje“. Muzikantas gyvai susitiko ir apklausė žymiausius Lietuvos roko grandus, senbuvius ir pradininkus.
„Tuo metu nebuvo daug informacijos. Aš susitikau su Lietuvos roko muzikos pradininkais ir jie pasidalino savo prisiminimais. Paėmiau daugiau kaip keturiasdešimt interviu. Dalies tų žmonių jau nebėra gyvų... O ši knyga bus tokia tarsi mano ir jų pokalbių rinkinys. Tiesa, mano nuomone, šiek tiek interviu trūko, tad aš visai neseniai paėmiau iš tų žmonių interviu. Todėl knygoje apie dešimt naujų interviu yra. Tiesa, tai nėra tik pokalbiai su pačiais muzikantais, bet ir pokalbiai su kai kuriais muzikos industrijos dalyviais – apšvietėjais ir panašiai“, – trumpai knygos turinį nusakė grupės „Skylė“ įkūrėjas.
Knygoje „Lietuvos roko pionieriai 1965–1984“ tikri šios muzikos gerbėjai galės rasti ne tik interviu su gerai žinomais muzikantais, bet ir su daugeliui nė negirdėtais sunkiosios muzikos pionieriais. „Aš kalbinau tokias roko legendas ir pradininkus, kaip Kęstutį Antanėlį iš Vilniaus, Vidmantą Juronį, grupę „Kertukai“ iš Kauno. Druskininkuose gyvenantį roko pionierių Miką Raučių. Žinoma, Vytautą Kernagį, bet jis kiek vėliau atsirado, gal kokiais 1965-aisiais”, – sakė muzikantas.
Trumpai apie Roką Radzevičių
Gimė 1972 metais Vilniuje. 1982–1989 m. mokėsi B.Dvariono muzikos mokykloje. 1991 metais įstojo į Vilniaus universiteto (VU) istorijos fakultetą. Tais pačiais metais įkūrė intelektualaus roko grupę „Skylė“ ir pasinėrė į aktyvią kūrybinę veiklą.
Iki 1996 metų sukūrė ir įrašė daugiau nei 60 dainų, kurios yra įamžintos albumuose „Žydinčių moterų džiaugsmas“, „Periklių giesmės“, „1+1=1“, „Lukiškių pieva“ ir kt. 1996-aisiais parašė muziką fantasmagoriškam spektakliui „Pro memoria Šv. Stepono 7“, po kurio pradėjo kurti muziką teatro „Miraklis“ miuziklams: „Saulės kelionė“ (1996 m.), „Žmogus ir Aušrinė“ (2000 m.), „Vilniaus legendos“ (2001 m.).
Studijuodamas VU gilinosi į Lietuvos roko muzikos istoriją. 2000 m. šia tema apsigynė magistrinį darbą. Tais pačiais metais magistrinio darbo pagrindu parašė ir išleido elektroninę enciklopediją „Lietuvos roko pionieriai 1965–1984“, kuri 2013-aisiais turėtų pasirodyti ir knygynų lentynose.
Šalia kūrybos bei studijų užsiėmė ir organizacine veikla. 1998–1999 metais organizavo festivalį „Gėlių naktis“. Nuo 1999 metų įsitraukė į tarptautinę veiklą. Organizavo ir prodiusavo tarptautinius jaunimo miuziklus: „Uniformos“ (2000 m.), „Svetimi“ (2001 m.), „Tilt“ (2002 m.). Nuo 2001 m. pagrindinį dėmesį skyrė miuziklams. Kūrė ir prodiusavo miuziklą „Jūratė ir Kastytis“, kuris sulaukė itin didelio populiarumo tarp Lietuvos žiūrovų. Šio miuziklo sėkmė įkvėpė naujus kūrybinius sumanymus „Saulės žemė“ (2003 m.), „Žuviaganys“ (2004 m.), „Pranašas“ (2006 m .) ir kitus.
O dabar siūlome pasiklausyti 1966–1971 metais gyvavusios grupės „Kertukai“ kūrinio „Lopšinė“:
