Pasak filmo „Gustavo nuotykiai“ režisieriaus Vaido Lekavičiaus, jam ir „Gustavo enciklopedijos“ vedėjui Audriui Rakauskui jau seniai kirbėjo mintis sukurti ką nors didesnio nei TV laida.
„Dabartinio lietuviško kino istorija kol kas labai kukli, tad, manau, daug kas daroma pirmą kartą. Mes pirmi pabandėme sukurti filmą virtualioje aplinkoje. Daug metų „Gustavo enciklopediją“ filmuojame mėlyname fone, Audrius visus savo personažus įkūnija pats, bet čia atsirado nauji herojai, kuriuos suvaidino ir kiti aktoriai, tad teko sukti galvą, kaip suderinti kelis to paties žmogaus kuriamus personažus su kitais“, – su šypsena pasakojo V.Lekavičius.
Anot kūrėjo, filmo unikalumas, – tai, kad jo veiksmas vyksta kompiuteriu kurtose erdvėse, tapo ir didžiausiu filmavimo komandos iššūkiu.
„Filmuodami tiksliai nežinojome, kaip atrodys virtualios erdvės, kurios buvo kuriamos vėliau, jau po filmavimo darbų. Daug ką teko daryti „iš akies“, privalėjome tuščioje vietoje įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti galutinis rezultatas. Švelniai tariant, sukomės pačiomis kukliausiomis priemonėmis ir per labai trumpą laiką“, – pripažino režisierius. Jo teigimu, daug investuota, kad scenarijus būtų patrauklus tiek suaugusiems, tiek vaikams. „Šis iš TV laidos gimęs lietuviškas filmas, ko gero, pirmasis skirtas visai šeimai, o ne tik vaikams“, – sakė jis.
Nors „Gustavo nuotykių“ kūrėjai visą filmavimų laiką praleido vienoje nedidukėje studijoje, čia vyravo džiugi nuotaika. „Visi filmo aktoriai labai patyrę, jie puikiai žinojo, ką turi daryti. Jie dirbę ir šen, ir ten, pats asmeniškai dirbau su jais „Dviračio šou“ ir kitus darbus, kur taip pat buvo naudojama vienspalvė sienelė“, – teigė antrasis režisierius Augustinas Gricius. Jo nuomone, prie „Gustavo nuotykių“ komandos prisidėję aktoriai Andrius Žebrauskas, Arūnas Sakalauskas, Remigijus Sabulis ir kiti, tapo filmo kokybės garantu.
„Su šia kompanija dirbau ne pirmą sykį, dirbti buvo smagu ir įdomu. Man šis filmas ypatingas, nes žinau, kad su dideliu džiaugsmu ir malonumu padariau dar vieną darbą su gerais draugais“, – pridūrė A.Gricius.
Liko be Karlsono
Vienu iš nuotaikingų susitikimų „Gustavo nuotykių“ scenarijuje turėjo tapti specialiojo korespondento Gustavo ir profesoriaus Kalėdausko akistata su Karlsonu, kuris gyvena ant stogo. Tačiau galiausiai sumanymo atsisakyta – švediškų šaknų turintis strazdanotasis uogienės mėgėjas taip ir nenusigavo iki finalinės filmo versijos. „Sudėtingiausias ir liūdniausias buvo epizodas su Karlsonu. Nors ir filmavome jį du kartus, baigėsi viskas tuo, kad teko jį išmesti“, – atskleidė režisierius V.Lekavičius. Paaiškėjo, kad koją lietuvių kino kūrėjams pakišo itin griežtos žymiosios švedų rašytojos Astrid Lindgren autorinių teisių paveldėtojų taisyklės. Pagal jas Karlsonas kine gali egzistuoti tik originalioje Karlsono istorijoje. Tiesa, šiek tiek švediškos dvasios „Gustavo nuotykiuose“ vis tiek bus, bet kokiais būdais ji bus atskleista, kol kas kūrėjai neatviravo.
Televizijoje jau beveik 20 metų gyvuojanti laida „Gustavo enciklopedija“, virtusi stulbinančiais, pozityviais ir linksmais „Gustavo nuotykiais“, į Lietuvos kino teatrus atkeliaus jau nuo šių metų spalio 17 dienos.