„Manęs dažnai klausia, ko aš jaudinuosi, juk kiekvieną dieną einu ant scenos, šoku, vaidinu, bet man kiekvieną kartą yra tas pats – dozė streso“, – portalui Žmonės.lt prisipažino po premjeros pakalbintas choreografas.
Kaip pavyko premjera? Kokios emocijos užplūdo pasibaigus spektakliui?
Premjera pavyko puikiai, tačiau mane užpuolė liūdesys.
Kodėl?
Dėl to, kad viskas baigėsi. Tris mėnesius dirbi, gyveni tame, staiga premjera išeina ir ... pauzė. Tai lyg iškritimas iš pastovaus ritmo. Viduje liko tuštuma. Tačiau tai nereiškia, kad viskas sustojo, mes dar dirbsime. Kitam spektakliui ketiname padaryti keletą naujų numerių. Norime papildyti spektaklį, todėl viskas kaip ir nesustoja, eisime į priekį, spektaklį repetuosime... Bet oficialiai premjera išėjo, tad darbas kaip ir padarytas. Laimei, turiu bent pusės metų planą ir man kažkaip ramiau. (Šypsosi.)
Bet gal pertrauka bus tau į naudą? Galėsi pailsėti, išsimiegoti, nes spėju, per tuos tris mėnesius poilsis ir laisvalaikis buvo nustumtas į šalį.
Taip. (Juokiasi.) Bet man laisvalaikis ir miegas nėra pirmoje vietoje. Ar maistas. Gal žiauriai nuskambėjo. (Šypsosi.) Man svarbiau darbai, rezultatas, perspektyvos, o tuos savo malonumus – pavalgymą, pamiegojimą – nustumiu į antrą planą. Gal tai ir nėra gerai, nes vėliau atsiliepia sveikatai, bet aš toks esu. (Juokiasi.)
Kokios buvo žiūrovų, atėjusių į premjerą, reakcijos ir emocijos spektaklio metu?
Reakcijos buvo stiprios ir audringos. Man buvo netikėtas vienas dalykas. Pačioje spektaklio pradžioje mes turime personažų pristatymą ir aš absoliučiai nesitikėjau, kad po kiekvienos pavardės įgarsinimo ir žmogaus parodymo, publika plos, klyks... Kad po kažkurių šokių numerių plos – turėjau tokią mintį, bet kad pačioje pradžioje...
Tai turėjo labai džiugiai nuteikti – spektaklio pradžia ir jau plojimai.
Taip. Tada kylas noras nenuvilti žiūrovų ir pakili nuotaika išliko visą spektaklį. (Šypsosi.)
Ar daug streso buvo prieš pačią premjerą?
Taip. (Juokiasi.) Manęs dažnai klausia, ko aš jaudinuosi, juk kiekvieną dieną einu ant scenos, šoku, vaidinu, bet man kiekvieną kartą yra tas pats – dozė streso! Aišku, kai yra premjera, streso būna dar daugiau. Bet, ačiū Dievui, turiu nemažą patirtį ir moku tai valdyti. Dar ir kolektyvą sugebu nuraminti. (Šypsosi.) Prieš premjerą buvo įvairių niuansų: vienai šokėjai batų dirželis nuplyšo, tad visi lakstė kas kur, kažkam dar kažkas spaudė, o kostiumai nauji, tad kam adata dar buvo įlindus, kam siūlas kyšojo… Labai didelė įtampa.
Ruošiatės tris mėnesius, o vis tiek viskas paskutinę minutę.
Visą laiką taip, nes norisi padaryti beveik tobulai. Kiekvieną kartą stengiesi dar kažką pridėti, dar kažką pasiūlyti, gal dar staiga šviesą pakeisti… Ir kaip visada – pritrūksta laiko. Juk tobulumui galo nėra!
 |
| Martynos Jovaišaitės nuotr./„Tango Salon“ šokio spektaklio akimirka |
