„Žmogus nėra vien kūnas“, – tikra į masažo paslaptis besigilinanti politikė Rūta Rutkelytė (49). „Mane nuo mažens domino keliai, kuriais galima tobulinti asmenybę“, – pasakoja astrologijos mokslu susidomėjusi verslininkė Kristina Gandžumian (34). „Padėdamas kitam, negali pakenkti sau“, – yra patyręs Kinijoje, Indijoje, Tailande masažo mokęsis režisierius Maris Martinsons (49). „Mūsų galimybės – neribotos“, – tikina jau keletą metų holodinamiką studijuojanti verslininkė Dalia Ruplėnienė (46). „Tačiau panirus į tuos dvasios ir kūno harmonijos ieškojimus labai svarbu neperlenkti lazdos“, – parimusi ant masažo stalo savo namuose ištaria menininkė Nomeda Marčėnaitė (45). Panašu, jie visi žino, apie ką kalba...
 |
| Gretos Skaraitienės nuotr./Dalia Ruplėnienė |
Kad suprastum save, reikia mokytis
Prieš keletą metų garsus gydytojas endoekologas Henrikas Kondratavičius savo kabinete humoristo Gintaro Ruplėno žmonos Dalios Ruplėnienės tiesiai šviesiai paklausė: „Kada ilsėjaisi?“ „Prieš metus“, – tarstelėjo moteris, prisiminusi kelionę į Maltą. „Sakai, prieš metus... – ironiškai šyptelėjo daktaras, paprastai neieškantis žodžio kišenėje. – O aš sakau, kad ilsėjaisi 1964–aisiais, praėjusiame gyvenime.“ Dalia prisimena tąsyk susimąsčiusi: ką gi jis kalba?! Grįžusi namo, mintimis nusikėlė į atostogų dienas. „Šį kartą prisiminimai patvirtino gydytojo žodžius. Aš kitaip pažvelgiau į savo gyvenimą, – pasakoja. – Kelionė buvo nuostabi, plaukiojome jachta, o aš nuolatos galvojau apie Lietuvoje likusį sūnų, apie savo verslą. Kaltės ir atsakomybės jausmai temdė grožį, kuris buvo aplink, o man nuolat reikėdavo priminti, kad atostogos, kad čia – nuostabi sala. Beje, taip būdavo kaskart, kai kur nors išvykdavau. Galvodama apie kitus, pamiršdavau, kad pati turiu pailsėti. Tos mintys nualino mano fizinę būklę ir psichinę būseną, o aš to niekaip negalėjau pripažinti.“
Kad nori gyventi ne ateitimi, bet dabartimi, suvokė po pokalbio su daktaru: „Reikia ką nors daryti, nes laimė ateis, o aš ir nepastebėsiu!“ Įsuktas drabužių verslas nebekėlė džiaugsmo. „Jokios prasmės neturi tai, ką darau septyniolika metų“, – galvoje sukosi mintis ir moteris ėmė ieškoti išeities. Pradėjo lankyti masažo kursus, domėtis sveika gyvensena. Dar ne tai! „Kai mokinys pasirengęs, ateina mokytojas, – dėsto seną tiesą. – Sodyboje šventėme gimtadienį. Naktį, žiūrėdama į žvaigždėtą dangų, garsiai išsakiau savo norus. Po poros mėnesių į namus užsuko bičiulė ir parodė Rusijoje gamintus natūralius bičių produktus. Kaip jie man patiko! O dar labiau tai, kad būtent jie mane atvedė pas trenerį mokytoją Jurijų Shatchiką. Jis Rusijos kompanijoje rengė holodinamikos seminarus. Pakvietė į Maskvą. Klausiu Gintaro: „Ką daryti?“ O jis: „Ar tau bus naudinga?“ „Nežinau. Kol nenuvažiuosiu, nesužinosiu.“ Gintaras mane palaikė. Pirmą dieną Maskvoje džiaugiausi, kad ne pas kokį šamaną pakliuvau. Antrą kursų dieną klausiausi susidomėjusi: mokytojas per keletą dienų išdėstė tai, ko ieškojau dešimtį metų.“ Šešeri studijų metai Daliai leido suvokti, kad ji – teisingame kelyje. Moteris atsisveikino su verslu ir pradėjo naują gyvenimo etapą. „Džiaugiuosi matydama, kaip po mano seminarų ir stovyklų keičiasi žmonės. Padėti jiems surasti savąją laimę tapo mano gyvenimo prasme“, – sako Dalia, nuolatos rengianti asmenybės tobulėjimo kursus Vilniuje, o vasarą savo mokinius kviečianti į sodybą Anykščių rajone.
„Manoma, kad žmogaus gyvenimui įtakos turi trys faktoriai: 25 procentai karmos, 25 procentai to, ką gauna iš šeimos ir socialinės aplinkos, o 50 procentų yra laisvas paties pasirinkimas, – dėsto holodinamikos principus. – Turėdami tiek daug laisvės rinktis, mes galime keisti tai, ką paveldėjome, ar tai, kas duota likimo. Tik – baisi ironija: turėdamas laisvę rinktis, žmogus kartais tos laisvės atsisako... Kad suprastum save, reikia mokytis.“
Ir Dalia mokosi. Sako daranti tai kiekvieną dieną su moterimis ir vyrais, kurie lygiai taip pat kaip ji ieško atsakymų, nori sužinoti, kodėl vieni ar kiti įvykiai vyksta jų gyvenime, mėgina išvengti nemalonių situacijų šeimoje ir darbe, mokosi svajoti.
Gintaro ir Dalios Ruplėnų sodyboje vasarą daugybė žmonių derina poilsį, mokosi naujai pažvelgti į savo gyvenimą ir išmėgina savo galimybes. O jos – neribotos, teigia holodinamikos mokslas. Dalia priduria: „Kartais atsiveria tokių dalykų, apie kuriuos pagalvoti negalėjai.“ Neabejoju, šitaip sakydama, ji prisimena Joninių naktis savo sodyboje, kai pievoje prie ežero kraunamas laužas. Kai ant žemės žėruoja žarijos, Dalia kartu su mokiniais bendrauja su ugnies stichija ir lengvai patiki jai savo kojas.
 |
| Gretos Skaraitienės nuotr./Kristina Gandžumian |
Astrologija – ne pasakos ir ne burtai
„Astrologija – galingas ginklas“, – tikina istorikė, vadybininkė Kristina Gandžumian. Pradėjusi domėtis žvaigždžių mokslu, sako supratusi, kodėl jis taip slepiamas nuo liaudies: „Girdėjote? Ir Winstonas Churchillis, ir Adolfas Hitleris turėjo nuosavus astrologus, vadovavosi jų patarimais. Kalbama, kad astrologija išgelbėjo Angliją, nes astrologas pranešė tikslią datą ir laiką, kada puls Vokietija. Britai smūgiui spėjo pasirengti.“
Nuo mažų dienų Kristina aplinkinius stebino savo intuicija. Sako, vaikystėje mačiusi daiktus, kurių paprastai nematydavę kiti. Jau keletą metų moteris užsiima joga, meditacija, tapo ant šilko, o pastaruosius dvejus – gilinasi į astrologijos paslaptis. „Negalvoju, ar iš manęs išeis astrologė, – šypteli ir prisipažįsta sau astrologinės prognozės nemėginusi braižyti. Jai atrodo, jog dveji metai – per trumpas laikas. – Kuo toliau eini, tuo krinti gilyn. Astrologija – ne pasakos ir ne burtai.“
Kristina – garsios Lietuvos astrologės Palmiros Kelertienės mokinė ir sekėja. „Ištiko šokas, kai Palmira sudarė mano horoskopą, – prisipažįsta. – Tą dieną į astrologiją pažvelgiau kitomis akimis. Tai sunkus, sudėtingas mokslas. Per šimtą metų gimsta tik vienas talentingas astrologas. Neturi Dievo dovanos – nesugebėsi perskaityti nei savo, nei kito žmogaus gyvenimo. Palmira tokią dovaną turi.“
Kristina keletą kartų savo draugėms jau mėgino nupasakoti, ką šioms žada žvaigždės. Neslepia, kad susipažinusi su žmogumi dažnai klausia gimimo datos. Kartais astrologijos žinias pritaiko netgi priimdama naują darbuotoją: „Sykį buvau pasimetusi: vienas ar kitas? Iš gailesčio priėmiau tą, kurio nenorėjau. Pagalvojau: niekai, ims tos mano prognozės ir nepasitvirtins. Ėmė ir pasitvirtino. Išlindo dalykų, kurių ir turėjo išlysti.“
Astrologe Kristina savęs nedrįsta vadinti. „Ir dar ilgai nedrįsiu, – šypteli. – Astrologija kol kas yra tik laisvo laiko praleidimas ir labai įdomus hobis.“
 |
| Tomo Kapočiaus nuotr./Rūta Rutkelytė |
Ieškojau būdų, kaip išlikti gyvai
Kiekvienam iš mūsų yra buvę situacijų be išeities, kai atrodydavo, kad gyvenimas ims ir baigsis. Jokia išimtis – politikė Rūta Rutkelytė. „Baisiai skaudėjo nugarą, – yra viešai apie tai kalbėjusi. – Užeidavo tokių skausmo priepuolių, net oro įkvėpti negalėdavau. Dariau tyrimus, bet gydytojai nieko nerado. Štai tokiomis akimirkomis ieškai būdų, kaip išlikti gyvai.“
Gyvai išlikti, o ir nosies nenuleisti politikei padėjo jogos bei meditacijos praktikos: „Domėjausi įvairiomis holistinėmis žmogaus gydymo sistemomis. Juk žmogus – ne tik kūnas. Klasikinė Vakarų medicina išgydo ne visas ligas, o masažas – svarbi rytiečių gydymo metodų dalis.“
Pradėjusi studijuoti ajurvedą – senąją Indijos mediciną, ponia Rūta panoro pati išmėginti masažo teikiamas galimybės, naudą ir malonumą. Mokyti ajurvedos masažo technikos politikę ėmėsi ajurvedos centro „Shanti“ įkūrėjas Darius Kauneckas.
„Psichologinė įtampa sukelia daugybę ligų, – neabejoja ponia Rūta. – Masažas yra ypatingas išsivadavimo iš psichologinės įtampos būdas. Ir – nepaprastas malonumas.“
Išmokusi pagrindinių masažo technikų politikė patyrė, jog kitam žmogui jį atlikti gali ne bet kas: „Masažuotojas turi skleisti ramybę ir pats būti atsipalaidavęs. Kiekvienas masažas yra tam tikras apsikeitimas energija. Energijas, be abejonės, galima suderinti, – tai ir siekiama perprasti, kai norima išmokti masažo, juk jis – ir filosofija, ir medicina, ir religija. Jei kas tai supranta kitaip, tėra paprastas amatininkas, kurio masažas reiškia: tik laiko praleidimas ir, žinoma, į balą išmesti pinigai.“
 |
| Mariaus Žičiaus nuotr./Maris Martinsons |
Pomėgis, virtęs kino scenarijumi
Praėjusių metų pabaigoje kino režisierius Maris Martinsons Honkonge baigė filmuoti savo naująją juostą „Amaya“. Pagrindinis herojus Polas, kurį vaidina dainininkas Andrius Mamontovas, atklysta į Honkongą mokytis masažo. Štai toks filmo scenarijus gimė Mario galvoje. „Nieko nebūna šiaip sau“, – tiki kino režisierius, kažkada Vilniuje nusprendęs pasimokyti klasikinio masažo. „Jaunystėje juk ieškai naujų įspūdžių, – šypteli. – Ypač, kai šalia turi moterį. Suformulavau sau: arba pirtininkas, arba masažuotojas. Pirtininkų kursus rinko Šiauliuose, o masažuotojų – Vilniuje. Aišku, kad masažas!“
Tuose kursuose Maris išgirdo apie Indiją. Apie tai, kad iš ten grįžę žmonės ima skleisti ypatingą šviesą. Reikia važiuoti! Indijoje, Džaipure, praleido mėnesį. Šviesos nerado, užtat gimė filmo „Nereikalingi žmonės“ scenarijus. „Bet negi dėl to verta skirsti Indijon, kad šautų mintis pasikviesti į filmą Andrių Mamontovą?“ – kikena ir tęsia pasakojimą apie tai, kad atsakymų į klausimus, kurių kilo mokantis masažo Indijoje, nusprendė ieškoti Kinijoje. Pakeliui dar užsuko į Tailandą. Kad suprastų esminius dalykus, kad išmoktų dirbti ne mechaniškai. „Kinijoje suradau viską, ko ieškojau, – sako. – Daug sužinojau apie svarbiausius žmogaus kūno taškus ir meridianus, taip pat apie tai, kad padėdamas kitam jokiais būdais negali pakenkti sau.“
Į kurią šalį benuvyktų, Maris visada išmėgina masažą. Viename Pekino salone, pasakoja, niekaip negalėjęs suprasti nežinomo masažuotojo judesio. „Pusė laiko praėjo mėginant suprasti, kaip jis tai daro“, – juokiasi.
Kur Maris pritaiko savo žinias? Ar laisvalaikiu masažuoja žmoną Lindą? Tokie klausimai režisieriui kelia šypseną: „Jei nori rimtai užsiimti masažu, turi tuo gyventi. Juk negaliu masažuoti „stresuojančia“ galva.“ Vis dėlto kartais, kai turi laisvo laiko, Maris masažuoja Lindą ir vaikus.
Gal klajones po Indiją, Kiniją ir Tailandą likimas jam ir dovanojo, kad atsirastų filmas „Amaya“? „Kai supratau, apie ką turi būti filmas, nuskridau į Honkongą. Tris savaites rašiau scenarijų, vaikščiojau į masažo salonus, kviečiausi masažuotojus į viešbutį. Man nereikėjo nieko sugalvoti – filmas prasideda taip, kaip nutiko man: atvykstu į viešbutį, ant stalo randu lapelį, kuriame parašyta, kad į kambarį galiu išsikviesti masažuotoją...“
Svarbiausia, kad išliktų sveika nuovoka
Televizijos laidų vedėjai, menininkei Nomedai Marčėnaitei buvo gal dešimt metų. Atostogos su tėvais prie ežero... „Pastatėme palapinę, joje aš įsteigiau masažo saloną, – išplaukia prisiminimai. – Iš kur žinojau, kas tas masažas? Gal močiutė pasakojo?.. Prisirinkdavau kadagių šakelių, akmenėlių, matot, dirbau su priemonėmis.“
Nomedos namuose ne taip seniai atsirado masažo stalas. „Pas mus nėra vietų, kur galima pasiguldyti žmogų, – paaiškina paprastai. – Miegame ant čiužinio, patiesto miegamajame, o ant jo masažuoti nepatogu. Žiemą vaikams masažus dažnai tenka daryti, visos mamos juk daro. Ir tie dalykai mamoms ateina iš pasąmonės, masažo judesius atliekame intuityviai, mamiškai.“
Menininkė prisipažįsta, kad ir jai pačiai masažas – nepaprastas malonumas. „Patinka, kai artimi žmonės mane liečia. Koks smagumas, kai draugės paglosto plaukus. O kaip malonu apsikabinti su vaikais! Gal vaikystėje trūko lytėjimo, užtat dabar jo taip geidžiu?“
Praėjusiais metais, per Valentino dieną, Nomeda su vyru Mariumi lepinosi ajurvedos centre „Shanti“. „Jie ten širdingai domėjosi mano kūnu, o kadangi mano kūnas man mielas, tai likau labai patenkinta.“ Negana to, Nomeda nusprendė pati pasimokyti. Ajurvedinio masažo paslaptis jai, kaip ir politikei Rūtai Rutkelytei, atskleidė Darius Kauneckas.
„Tik jau nemanykit, kad esu išprotėjusi, – skardžiai kvatoja. – Nei čia baisi masažuotoja, nei labai susireikšminusi. Man gražu sielos ir kūno darna. O juk dažniausiai dirbame iki pergalingo galo, ignoruodami savo emocijas, kol ligos pradeda keršyti.“
Nomeda tokia: jei ką daro, tai smagiai, iš širdies ir su malonumu. Tačiau fanatizmo ji negali pakęsti ir sako: „Visur svarbiausia išlaikyti sveiką nuovoką.“
