– Draugams užsiminei, kad trylika dienų gyvenai be kąsnio burnoje...
– Tai nebuvo badavimas dėl badavimo, tik toksinų valymas ir ligų pažabojimas prieš joms užklumpant. Kaip mes vadiname, savo kūne pakeičiau tepalus (juokiasi). Trylika dienų gėriau tik specialų gėrimą: stiklinė vandens, du šaukštai spaustų citrinų sulčių, du šaukštai cukranendrių sulčių arba klevų aliejaus, dešimtadalis šaukšto kajeno paprikų. Per dieną išgerdavau nuo šešių iki dvylikos stiklinių tokio mikso.
Tris dienas gal šiek tiek ir norisi valgyti, bet paskui – nebe. Dariau tai dešimt dienų, o kitas tris gėriau kitų skysčių, kurie padeda po truputį grįžti prie maisto. Priklauso nuo tikslo, bet, manau, keturiasdešimt dienų tikrai galėčiau gyventi nevalgęs. Supratau, kiek daug energijos išeikvojama kalbant, ruošiant ir virškinant maistą. Kiek daug energijos mes iššvaistome darydami tai, kas visiškai nereikšminga.
– Ar tiesa, kad pastaruosius du mėnesius gyvenai prabangiame name, o neseniai vėl grįžai į bambukų giraitę?
– Iš tikrųjų du mėnesius gyvenau draugo name, kainuojančiame apie penkis milijonus dolerių. Šioje saloje yra ne tik turtingų, bet ir labai turtingų žmonių. Jie čia praleidžia tris keturias savaites per metus. O kas jų namuose gyvena visą likusį laiką (juokiasi)?.. Ar moku už tai? Kaip jau esu sakęs, pinigų nenaudoju ir už nieką nemoku.
Prieš kelias dienas grįžau į girią. Kaip gerai miegojau vėl atsidūręs gamtos prieglobstyje! Po poros savaičių kuriam laikui vyksiu į žemyną, kas žino, gal grįšiu su kokiu tipiu – šešių metrų skersmens palapine, kurios viduryje yra vieta laužavietei? Štai tokia nedidelė šiandien mano svajonė!
– Vis dėlto labiausiai bičiulius nustebinai pranešęs, kad šešias savaites gilinaisi į šamanizmo paslaptis...
– Nesu šamanas ir nesistengiu juo būti. Kaip sakė Bradas, iš kurio mokiausi, tai net ne studijos, o prisiminimai, iškilę iš ankstesnių gyvenimų. Kartais matydavau vizijas. Nesuprasdavau, tai sapnai ar mano vaizduotė, nes nei miegodavau, nei bandydavau ką nors įsivaizduoti. Nematau čia nieko keisto ar mistiško. Tiesiog šamanizmas tampa vienu iš mano gyvenimo įrankių, kasdienybe. Tai visai kitas pasaulis su kitomis taisyklėmis.
Norėdami pasiekti transo būseną, nenaudojame jokių haliucinogenų ar dar ko nors – viskas vyksta švaria sąmone. Viskas, ko man reikia, yra būgnas, barškalas ir erelio plunksna, kurią naudoju ligoms išvaryti.
Niekam nieko neprivalome įrodinėti – esame laisvi. Todėl ir aš neketinu bandyti ko nors įrodyti. Groju augalams, juos liečiu, sveikinuosi su jais – daugiausia energijos gaunu būtent iš gamtos. Daugeliui iš jūsų, manau, tai juokinga. Dar prieš metus aš ir pats būčiau ironiškai iš to pasijuokęs, bet gyvenimas keičiasi...
