Pirmąjį šių metų sausio ketvirtadienį jaunuoliai iki 25-erių metų suskubo tikrinti internete paskelbtus karo prievolininkams skirtus sąrašus. Jį sudarė net iki 3,8 tūkst. asmenų.
Žinia apie patekimą į sąrašus sukėlė įvairių emocijų – dalis jaunuolių dėl skirtingų priežasčių išsiuntė prašymus atidėti karo tarnybą. Į tokių jaunuolių gretas papuolė ir Rokas Galvonas, kuris, pasirodo, kvietimo buvo sulaukęs ir praeitais metais. Tąkart vaikinas išsiuntė prašymą dėl tarnybos atidėjimo, jis buvo patenkintas.
„Buvau tarnybą atidėjęs iki 2025 m., nes turiu paskolų, didžiulius verslus ir daug darbuotojų. Tačiau ir dabar rašysime prašymą. Teisininkė jau ruošia dokumentus, tai žiūrėsime, kas bus toliau“, – savo sprendimą 15min paaiškino šefas.
Rokas 15min pasakojo, kad, patikinęs, jog ir šiais metais tarnauti negali, iš karo prievolės ir komplektavimo skyriaus sulaukė nemalonaus atsako.
„Paskambinęs gavau didžiulį pasipiktinimą, kad esą turėjau metus laiko šią problemą sutvarkyti, jei negaliu atvykti. Man pikta tik dėl to, kad turėtų atsižvelgti, o ne pykti ant manęs, jog ir vėl ketinu rašyti naują prašymą“, – sulauktu skambučiu stebėjosi R.Galvonas.
Rokas teigė, kad jei jis išeitų tarnauti, jo verslas patirtų nuostolių. Be to, tektų per kelias savaites surasti naują vadovą, nukentėtų ir niekuo dėti darbuotojai.
„Iki sausio 28 d. turėčiau surasti vadovą, kas yra neįmanoma, o tada, įsivaizduoju, mesti savo verslus, darbuotojus ir eiti į tarnybą. Manau, kad tai nėra protinga, nes kam aš tiek metų kuriu verslą, jei vos per metus jis išnyktų iš gyvenimo?
Visas verslas ant manęs pastatytas – esu tiek direktorius, vadovas, tiek reklaminis veidas. Nors turiu didelę komandą, bet be manęs niekas nevyksta. Viskas stotų dėl to, kad aš būčiau kažkur kitur“, – 15min kalbėjo šefas.
Rokas sakosi esantis ne apskritai prieš tarnybą, tačiau, pasak jo, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad tarnauti ne visi turi galimybę. Vaikinas taip pat pabrėžė manantis, kad yra daug jaunuolių, kurie, pavyzdžiui, dar nėra apsisprendę savo gyvenimo kelyje, tad tai galėtų tapti jiems išeitimi.
„Jei turėčiau gyvenime galimybę, tai tikrai būtų smagu turėti tokį potyrį. Tačiau dabar jos neturiu. Aš esu pasipiktinęs. Manau, mes turime jaunuolių, kurie savęs dar neatrado, neturi užsiėmimo, kurie dar nežino, ko nori gyvenime, tad, manau, tikrai nėra didelio reikalo kviesti mane“, – įsitikinęs R.Galvonas.
Vien tik verslo faktas nuo karo prievolės neatleidžia
O kaip šią situaciją vertina Lietuvos kariuomenė? Tai 15min pakomentavo Lietuvos kariuomenės leitenantė Greta Ščajevaitė. Anot jos, vien tik dėl verslo turėjimo tarnyba neatidedama.
„Ekonominės-ūkinės veiklos vykdymo faktas neatleidžia karo prievolininkų nuo pareigos atlikti karo prievolę. Darbo santykių ar ekonominės-ūkinės veiklos vykdymo fakto egzistavimas nėra pagrindas karo tarnybos atidėjimui, taip pat aplinkybė, jog dėl tarnybos atlikimo asmenys turės laikinai sustabdyti veiklos vykdymą, ar ją nutraukti, nevertinama kaip tokio masto žala karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kuri nusvertų konstitucinę pareigą atlikti PPKT.
Pažymėtina, jog karo prievolininkų interesas vykdyti ekonominę-ūkinę veiklą nėra absoliutus ir turi būti vertinamas kitų konstitucinių pareigų kontekste. Priešingu atveju būtų paneigta konstitucinė pareiga atlikti karo tarnybą visiems karo prievolininkams, kurie vykdo ekonominę-ūkinę veiklą. Konstitucinė pareiga ginti valstybę priskiriama prie viešojo intereso, o viešojo intereso institutas pabrėžia kolektyvinio intereso pirmumą prieš individualių subjektų interesus, todėl tarnyba galėtų būti atidedama LR KPĮ 15 str. 1 d. 14 p. pagrindu tik tokiu atveju, jei egzistuotų tokio masto žala, kuri darytų realią įtaką karo prievolininko asmeninių ar visuomeninių interesų pažeidimui, t. y. kiltų neproporcingai didelė žala“, – į klausimą, ar taikomos išimtys asmenims, kurie turi verslą, atsakė G.Ščajevaitė.
Vis dėlto Lietuvos kariuomenės leitenantė G.Ščajevaitė patikino, kad tiek ši, tiek kitos situacijos vertinamos individualiai.
„Yra buvę atvejų, kai tarnyba buvo atidėta asmenims, vykdantiems ekonominę-ūkinę veiklą, nustačius dėl tarnybos atlikimo kilsiančią neproporcingai didelę žalą karo prievolininkų asmeninių ar visuomeninių interesų atžvilgiu“, – paaiškino ji.
Pasiteiravus, ar įmanoma tarnybą atidėti keleriems metams, kaip ir nurodė šefas, G.Ščajevaitė teigė, kad ši informacija nėra tiksli.
„Vadovaujantis Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 „Dėl privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), 17 p., privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo terminas nustatomas atsižvelgus į karo prievolininko prašyme atidėti tarnybą nurodytas aplinkybes, bet privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų pabaigos, o tarnyba aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atidedama ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo Atrankos komisijos sprendimo priėmimo dienos.
Atkreiptinas dėmesys, kad Jūsų klausimo antra dalis, suponuojanti, kad karo prievolininkui tarnyba buvo atidėta iki 2025 m., yra klaidinga, kadangi, kaip ir buvo minėta anksčiau, tarnyba karo prievolininkui galėjo būti atidėta iki šaukiamųjų kalendorinių metų galo, arba, tuo atveju, jei karo prievolininkas turėjo atlikti tarnybą aktyviajame kariuomenės personal reserve – ne ilgiau kaip 12-ai mėn.“ – 15min komentavo Lietuvos kariuomenės leitenantė G.Ščajevaitė.
