Šalia Vilniaus oro uosto trečiadienio pavakarę sutiktos šeimos veiduose neblėso šypsenos, o po dviejų mėnesių pertraukos išvydus vienas kitą akyse suspindėjo ir laimės ašaros.
Birutė Vizgirdienė kovo 9-ąją išskrido į Los Andželą, sūnėno laidotuves. Tačiau dėl karantino jos buvo atšauktos, o nutraukus visus skrydžius moteris negalėjo grįžti pas vieną namuose likusį vyrą.
„Kai Birutė liko Los Andžele su savo giminėmis, aš visaip bandžiau jai suorganizuoti skrydį atgal į Lietuvą per Turkiją, bet ji jo atsisakė, nes bijojo. Dabar, vos atsiradus pirmiesiems reisams, grįžo į Lietuvą“, – pasakojo R.Vizgirda.
Rimtautas kiekvieną dieną, bent po kelis kartus, skambindavo savo žmonai, klausdavo, kaip jai sekasi. Kaip pats prisipažino, buvo be galo pasiilgęs, todėl, kai tik pamatė oro uoste, įteikė gėlių ir pabučiavo.
„Aš visą laiką buvau vienas namuose tarp keturių sienų, bijojau vaikščioti, nes man 82 metai. Nors esu sveikas kaip burokas, bet juk vis tiek yra rizika, todėl mūsų artima draugė Nerija padėdavo, per karantiną atveždavo reikalingų produktų“, – prisiminė Rimtautas.
Po ilgos kelionės pati Birutė 15min pasakojo, kad karantinas Los Andžele buvo įvestas prieš porą mėnesių. Ji sakė, jog žmonės Kalifornijoje, tankiausiai apgyvendintoje JAV valstijoje, karantino sąlygų laikėsi atsakingai, parduotuvėse stovi vienas nuo kito metro atstumu, vaikšto su pirštinėmis, tačiau išlieka draugiški ir pozityviai vertina situaciją.
„Buvo tik keista, kad vaistinėse iššlavė visus termometrus, aspiriną, o tualetinio popieriaus, kaip ir Lietuvoje, neliko akimirksniu, greitai ištuštėjo makaronų, kruopų lentynos. Bet pastebėjau, kad Kalifornijoje žmonės pradėjo vertinti tai, ką turėjo, ir ką iš jų atėmė karantinas“, – apie situaciją užsienyje pasakojo iš JAV grįžusi B.Vizgirdienė.
Patį karantiną moteris vadino košmaru ir prisiminė, kad sustojus avialinijų veiklai, užsienyje užstrigo ne tik ji, bet ir daug pažįstamų. Tuomet Birutė pasakojo pajutusi, kad ši pandemija yra kur kas baisesnė už karą, nes puola nematomas priešas, sukeliantis nekaltų žmonių mirtis.
„Atrodė, kad gyvename filme, bet tai yra tikra. Bijodavau, kad atėjusi iš lauko ant drabužių atsinešiu ir tą bakteriją“, – dabar jau nuslūgus nerimui prisiminė Birutė.
Likusi angelų mieste pramintame Los Andžele, ji po kurio laiko susitaikė su mintimi, kad kelionės į namus reikės dar kurį laiką palaukti. Su dukra sodino gėles, sušilus orui terasoje tapė paveikslus, tvarkė namus ir nekantriai skaičiavo dienas, kada galės grįžti pas Lietuvoje gyvenantį vyrą.
„Jis labai jaudinosi, nes buvo likęs vienas, o aš aplink save turėjau visus gimines. Rimtautas karantiną išgyveno kur kas sunkiau nei aš. Bet viešnagės pabaigoje pajutau, kad ilgiuosi Lietuvos, ypač savo vyro, draugų“, – dabar jau su šypsena šalia oro uosto kalbėjo Birutė.
Kodėl pats Rimtautas nevyko su žmona į Los Andželą, susižvalgiusi šeima atskleisti nepanoro. Tik atlaikę tokį išbandymą juokavo sakydami, kad kitais metais po vieną į užsienį tikrai nebevyks.
Vis dėlto pirmiausia grįžusi į Lietuvą Birutė Vizgirdienė oro uoste pamatė ne jos išsiilgusį Rimtautą, o darbuotojus, kurie davė kontaktinį telefono numerį. Per 24 valandas moteris turi juo paskambinti ir susitarti dėl koronaviruso tyrimo, po kurio paaiškės, ar privalo saviizoliuotis.
„Jei esu užsikrėtusi, turėsiu nekontaktuoti su žmonėmis, bet, jei tyrimo rezultatai bus neigiami, oro uosto darbuotojai sakė, kad reikės laikytis tik karantino taisyklių“, – pridūrė Birutė ir pabrėžė, jog džiaugiasi, kad Lietuvoje taip rūpinamasi visais atvykstančiais keleiviais.
