Kaip portalui Žmonės.lt pasakojo I.Lelys, idėja sau mestelti didelį iššūkį jo galvoje tūnojo jau seniai. Tiesa, ilgą laiką vaikinas nežinojo, kokį išbandymą sau paruošti – galbūt eiti pėsčiomis į Palangą, gal dar ką nors sugalvoti. Vis dėlto, rodos, pats gyvenimas sudėliojo palankias sąlygas – Ignas su mylimąja Lina išvyko pusmečiui pagyventi Paryžiuje.
„Labai puikiai gavosi, nes kaip tik Linutė pradėjo studijuoti pagal „Erasmus“ programą Paryžiuje ir mes abu išsikraustėme ten pagyventi. Buvau tame Paryžiuje ir kažkaip pajutau, kad užsisėdėjau vienoje vietoje. Taip ir pagalvojau – o kodėl man negrįžus su dviračiu į Vilnių“, – kalbėdamas su portalu Žmonės.lt šypsosi pašnekovas.
Neilgai trukus ambicinga I.Lelio idėja virto realybe – vaikinas išsiruošė į išbandymų pilną kelionę. Ignas juokiasi – nei jis sportininkas, nei ilgai ruošėsi šiam iššūkiui. „O ir dviratį buvau turėjęs tik tada, kai man buvo dešimt metų, tai dabar taip išėjo, kad vėl įsigijęs, iškart į tokią kelionę išsiruošiau“, – nusijuokia jis.
Ambicingą ir drąsia I.Lelio idėją nuo pat pirmųjų akimirkų palaikė jo mylimoji Lina ir būrys bičiulių. Tačiau Ignas juokdamasis prisipažįsta – nieko keisto, kad iš mamos tokio palaikymo iš pradžių nesulaukė.
„Aš iš pradžių net nesakiau jai, kad važiuosiu. Ji sužinojo iš mano draugės mamos. Man tada ji tik paskambino ir sakė, kad niekur nevažiuosiu. Bet aš jau buvau išvykęs“, – juokdamasi prisipažįsta pašnekovas ir priduria, kad šiandien ir mama jį labai palaiko.
2200 kilometrų – būtent tokį atstumą I.Lelys užsibrėžė nuvažiuoti dviračiu. Jau 22 dienas keliaujantis vaizdo įrašų kūrėjas pasakoja, kad kasdien stengiasi numinti nuo 80 iki 100 kilometrų. Žinoma, būna įvairių dienų.
„Šitoje kelionėje niekas nevyksta pagal planą, – šypteli jis. – Pasirodo, pačioje pradžioje galėjau sutaupyti kelis šimtus kilometrų, o nugrybavau šiek tiek ne į tą pusę. Aš važiavau keliais, kuriais važiuoja mašinos, o galėjau vykti visai kitaip. Būtų buvę šiek tiek greičiau, bet ką padarysi.“
I.Lelys neslepia – nesklandumų ir iššūkių, po kurių į galvą užplūsdavo mintis viską mesti, buvo ir daugiau. „Buvo tikrai visko – iš pradžių planus trikdė prasti orai. Naktimis šaldavo iki 4 laipsnių šalčio, tai būdavo, atsikeli, nori 9 valandą ryto išvykti, bet tuo metu vis dar būna 2 laipsniai šalčio… Palauki iki 12 valandos, kad nors kiek atšiltų, ir tada jau važiuoji. Tikrai nebuvo lengva, – dalijasi jis. – Smagu, kad bent jau dabar orai daug geresni.“
O ir, neslepia Ignas, dideliu psichologiniu iššūkiu tapo ne kartą kelyje pasitaikęs išbandymas – dviračio padangos kameros keitimas.
„Pirmąkart padanga sprogo pravažiavus vos 10 kilometrų, tai teko ją pačiam keisti, nors niekad to nesu daręs. Po kurio laiko ji ir vėl sprogo, tai ir vėl teko keisti… Tada gal dešimt dienų viskas buvo gerai, galvojau, kad ramiai nuvažiuosiu, bet tada ir prasidėjo... Kas penkis kilometrus pradėjo sproginėti. Skaičiuoju, kad jau teko pakeisti apie aštuonias padangos kameras“, – portalui Žmonės.lt sako pašnekovas.
Paklausus, kas net ir sunkiausią akimirką motyvuoja tęsti daug jėgų reikalaujantį iššūkį, Ignas akimirkai susimąsto. „Kai pradėjau šią kelionę, kai kurie klausė, ar aš kvailas, kam man to reikia. Bet man norėjosi tiek sau, tiek kitiems įrodyti, kad galima padaryti viską. Šie metai man buvo turiningi, o ir gerai sekasi kurti vaizdo įrašus, tai ta kelionė man viską vainikuoja. Ji parodo, kad gyvenime gali daryti viską, ką tik nori. Ta mintis ir skatina nesustoti. O ir aplinkinių palaikymas – gaunu daug fainų žinučių. Labai motyvuoja“, – nusišypso jis.
Tiesa, aplinkinių palaikymas I.Leliui plūsta ne tik žinutėmis. Atvykus į Berlyną Ignas sulaukė bičiulių staigmenos. Taip gera buvo pasimatyti ir bent trumpai pasilabinti, sako jis!
„Bet juokingiausia, kad jie, kol aš valgiau, pavogė mano dviratį. Aš pamačiau, bėgau gaudyti, o, pasirodo, tai mano draugai man darė tokią staigmeną“, – prisiminęs nusijuokia jis ir čia netikėtai priduria, kad kelionę išties ypatingą daro kelyje sutinkami žmonės – net ir nepažįstami. Štai, viena lietuvė Vokietijoje jį pakvietė į namus ir pavaišino pietumis, o vienas vyras I.Lelį lydėjo net dešimt kilometrų, nors jam pačiam tai nebuvo pakeliui.
„Dar buvo vienas vaikinukas, kuris su riedučiais važiavo 50 kilometrų kartu su manimi. Tai buvo labai gera bent tokiais momentais su kažkuo keliauti. Tada laikas labai greitai praeina“, – šypteli pašnekovas.
Šiuo metu I.Lelys jau yra Lenkijoje, o iki Vilniaus jam liko tik... 400 kilometrų. „Tik“ – būtent taip sako jis.„Jau labai nedaug liko. Bet aš taip kasdien sakau. Nesvarbu, ar liko 1000, ar 400 kilometrų... Man jau nebedaug.“
Prisimindamas su dviračiu įveiktus kilometrus, šiuo metu Lenkijoje esantis Ignas šypteli – važiuoti Prancūzijos ir Vokietijos keliais vis dėlto buvo ne taip jau ir blogai. „Dabar jau galiu sakyti, kad man iššūkis yra Lenkija. Lenkijoje keliai ne tokie, kaip Vokietijoje – nėra tiek dviračių takų, tai, kadangi dėl saugumo nenoriu važiuoti keliais, kuriais vyksta sunkvežimiai, man tenka važiuoti miškais. O čia tas smėlis, jei lyja, tampa sunkiai pravažiuojamas, tai nepavyksta važiuoti taip greitai, kaip norėtųsi. O kai esi šlapias, tai tik nori kuo greičiau nuvažiuoti į viešbutį ir pailsėti“, – šiuo metu patiriamais sunkumais dalijasi jis.
O ar sugrįžęs į Vilnių, atgal į Paryžių pas mylimąją Liną I.Lelys ir vėl važiuos dviračiu? Išgirdęs tokį klausimą, pašnekovas tik garsiai nusijuokia: „Tikrai ne. Užteks! Atgal tikrai skrisiu.“
Vis dėlto, Ignas neslepia, kad planų dviračiu pakeliauti po Europos šalis vis dėlto yra. Tik galbūt jau ne tokius didelius atstumus.
„Kai važiavau Vokietijoje, taip smagiai viskas atrodė. Užsigeidžiau vasarą su drauge pakeliauti. Gal ir pavyks. Bet dabar reikia užbaigti šį iššūkį, apie kurį tikrai galėsiu tiek vaikams, tiek anūkams pasakoti“, – pokalbį su portalu Žmonės.lt užbaigia I.Lelys.
Fotogalerija:
