Paruošiamoji klasė – natūralus išėjimas iš darželio
Atvertusi naują savo dukters gyvenimo lapą, Ineta nusikėlė ir į nostalgiškus laikus, kai jai pačiai reikėjo ruoštis mokyklai. Tiesa, tada ji dar nežinojo, kas yra paruošiamoji klasė, nes anksčiau to paprasčiausiai nebuvo. O dabar pirmą kartą su tuo susidūrė ir nuoširdžiai džiaugiasi – juk dukra Barbora vienu laipteliu arčiau rimtų mokslų.
O mokslo taku ji eis Vilniaus r. Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijoje, kurioje ir vyks paruošiamosios pamokėlės. Būtent čia jau surinkta 22 vaikų grupė, apie kurią sužinojusi Barbora net rankytėmis pradėjo ploti.
„Penktadienį buvau susitikime, kuriame pasakojo, kaip viskas vyks. Aišku, Barbora labiausiai džiaugiasi, kad nebereikės miegoti kaip darželyje, bet žaidimų čia taip pat bus mažiau.
Jie bus rengiami mokykliniam gyvenimui. Gaila tik tai, kad dėl koronaviruso galios tam tikri ribojimai ir, pavyzdžiui, vaikai negalės nuvažiuoti į teatrą, koncertus“, – pasakoja ji.
Mintį apskritai nevesti dukros į paruošiamąją klasę, o kitąmet iškart keliauti į pirmą, Ineta atmetė. Ji mano, kad buvo priimtas natūralus ir protingas sprendimas. Vis dėlto, anot pašnekovės, teks susitaikyti, kad tai nebe darželis, kuriame gali bet kada numigti ar tiesiog nuolatos žaisti.
„Tai yra pereinamas laikotarpis nuo žaidimų, miego iki kitos veiklos. Darželyje buvo daugiau piešimo, bet mokykloje – viskas kitaip. Čia prasideda rimtas darbas, mokomasi skaičiuoti. Todėl tai toks natūralus išėjimas iš darželio, be to, manau, kad tai yra labai gerai“, – svarsto Ineta.
Tačiau apie tolimesnes klases toje pačioje mokykloje I.Puzaraitė-Žvagulienė nesvarsto. Ji su vyru ir Barboros tėčiu Ąžuolu apsitarė, kad geriausia būtų dukrą leisti į Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą. O kol kas mokyklinius pradmenis mergaitė įgaus Maišiagalos gimnazijoje.
„Visiškai dėl jos nesijaudinu. Esu rami. Auklėtoja siūlė padrąsinti, parodyti tualetą, bet aš sakau: ji ne pėsčia, o atvirkščiai – drąsi. Kai ko nors reikia, pasako, paklausia, pavyzdžiui, kiek valandų. Ji nėra iš tų, kuriuos gali užguiti, nes yra komunikabili, draugiška, greitai susiranda draugų“, – tikina moteris.
Inetos bei Ąžuolo Žvagulių dukros Barboros Rugsėjo 1-oji:
Būreliai, išaugti animaciniai personažai ir kakavos tradicija su tėčiu
Į paruošiamąją klasę Barbora atvyks pasipuošusi naujais rūbais bei su įvairiais mokyklai skirtais daiktais. Mama Ineta leido pačiai išsirinkti, ko tik nori, tad nenuostabu, kodėl mergaitė net spirga iš džiaugsmo.
„Aš jai padariau tokią tarsi šventę, nes pasakiau, kad gali rinktis kokius tik nori rūbus. Prie jų išsirinko ir gertuvę, kartu susidėjo maisto laikymo dėžutes. Jau prieš kelias dienas klausė, ar reikės dėtis maistą. Aišku, to nereikės, nes vaikai ten bus pamaitinti, bet vis tiek kažkaip smagu. Taigi turėjome tokį mergaitišką pusdienį kartu“, – šypsodamasi 15min pasakoja Ineta.
Ir jei kas pagalvojo, kad mergaitė rinkosi priemones su animaciniais personažais, tai labai klysta. Ineta tvirtina, kad iš šio amžiaus Barbora jau išaugo.
„Dabar ji renkasi rimtesnius daiktus. Visokios Elzos ar panašūs personažai pradeda nusibosti. Ji supranta, kad turi būti rimta. Aišku, truputį juokinga, bet kartu ir faina, kad vaikas tai suvokia“, – sako ji.
I.Puzaraitė-Žvagulienė atskleidžia, kad Barborą norėtų leisti ir į būrelius. Praeitais metais mergaitė lankė dainavimo grupę, kurioje šoka ir dainuoja, o vėliau svarstė ir apie gimnastiką. Galiausiai dabar – apie grojimą pianinu.
„Mano dukra viskuo domisi, bet, žinoma, dažnai šios veiklos nusibosta. Vadinasi, tėvams reikia daugiau priversti. Tačiau aš esu tos pozicijos, kad vienas iš vaikų turi mokėti groti, nes žinau, kad užaugę už tai padėkos. Ji taip pat buvo išreiškusi norą šokti pramoginius, gatvės šokius. Tai viską pabandysime po truputį. Jei patiks, pasiliksime“, – pabrėžia Ineta.
Pasiteiravus, ar Barbora džiaugiasi, kad nuo šiol reikės lankyti mokyklą, pašnekovė atvirauja, kad dukra su tėčiu net kuria planus – pasirodo, sugalvojo savo mažą kiekvieno ryto tradiciją.
„Jie susitarę ryte atsikelti ir pasidaryti kakavą. Ją gerdami važiuos į mokyklą“, – juokiasi Ineta.
Kalbėdama apie būsimą tradiciją, ji prisiminė ir savo Rugsėjo 1-ąją. Į ją vedusius dvyliktokus I.Puzaraitė-Žvagulienė tada žiūrėjo su siaubu.
„Man buvo baisu, nes tas didelis vaikas mane vedė į klasę.
O šiaip norėjau į mokyklą. Pradėjau labai maža, iš pradžių buvo sunku, tingėjau skaityti knygas, bet paskui viskas susitvarkė“, – šypteli ji ir tikisi, kad taip pat gerai seksis ir Barborai.
