Į premjerą atvyko filmo režisierius R.Zabarauskas, aktoriai Denisas Kolomyckis, Irina Lavrinovič, filme vaidinusi Justė Arlauskaitė-Jazzu, filmo prodiuserė Rima Narbuntaitė ir kūrybinė komanda. Čia pasirodė ir Austrijos ambasadorius Johanas Spitzeris.
Premjeroje taip pat dalyvavo Robertas Kalinkinas, Aistė Diržiūtė, Jolita Vaitkutė, Mindaugas Papinigis, Marija Palaikytė, Naglis Bierancas ir daugelis kitų.
Šiuolaikinio meno centro kuratorę Niujorke įkūnijusi Justė Arlauskaitė-Jazzu 15min pasakojo, kad vaidyba – vienas jos hobių ir net gyvenimo tikslų. Tiesa, dainininkė mažą rolę vaidino ir anksčiau pristatytame R.Zabarausko filme „Streikas“.
„Mano viena didžiausių gyvenimo svajonių – filme gauti pagrindinį vaidmenį. Labai džiaugiuosi, kad galiu mažais žingsneliais eiti pirmyn, todėl Romui esu labai dėkinga. Bet dar labiau jam dėkinga esu už jo požiūrį. Jo filmus žiūri ne kaip filmus, o kaip socialinius projektus. Labai gerbiu jo drąsą, šnekėjimą be tabu apie tai, kas kitiems yra nejauku“, – pasakojo J.Arlauskaitė-Jazzu.
Filmo pagrindiniai herojai – homoseksualai. Paklausta, kodėl lietuvių tauta susiduria su tolerancijos problemoms, J.Arlauskaitė-Jazzu teigė, kad tai – kartų klausimas.
„Sako, kad žymūs žmonės gerus darbus daryti turi tyliai. Tai yra nesąmonė – šnekėjimas ir elementari diskusija su žmogumi gali daug ką pakeisti. Žmonės bus tolerantiškesni, jeigu skirsime laiko pokalbiui su kitais.
Jeigu žiūrėčiau pesimistiškai, manau, kad tai dar yra ir kartų klausimas. Labai gaila, bet turės praeiti šiek tiek laiko, kad būtumėme tolerantiškesni. Noriu, kad mano vaikai augtų laisvoje visuomenėje. Kol to nėra, už toleranciją kovosiu visais būdais, visais ženklais, visais įmanomais žodžiais ir formomis“, – pasakojo J.Arlauskaitė-Jazzu.
Šis filmas pasakoja apie patį Romą Zabarauską (akt. Denisas Kolomyckis). Režisierius kartu su savo meksikiečiu vaikinu Carlos (akt. Adrian Escobar) padeda gerai draugei, aktorei Indrei (akt. Irina Lavrinovič) pabėgti iš Lietuvos po to, kai ji nužudo savo motiną ir pavagia jos pinigus.
Tolerancijos stoka – viena opiausių Lietuvos problemų. Akivaizdu, kad lietuviai vis dar nėra pakantūs homoseksualams, kitataučiams ar kitų religijų atstovams. Premjeros svečiai 15min išreiškė savo nuomonę apie tai, kodėl mūsų tauta susiduria su tolerancijos problema.
Aktorė Aistė Diržiūtė įsitikinusi, kad pagrindinės netolerencijos priežastys – kompleksai, nepasitikėjimas savimi ir nemeilė.
„Man atrodo, kad viskas kyla iš didelio komplekso ir sovietinio palikimo, kuris uždėjo didelius pančius bent jau praėjusiai kartai. Taip pat dėl to, kad mes apskritai per mažai mylime vienas kitą. Mes visus skirstome pagal etiketes, nors idealiame pasaulyje niekas neskirstytų ir apie tai nekalbėtų“, – sakė ji.
Ką daryti, kad būtų kitaip? „Kuo daugiau kalbėti, šviesti, atsiskleisti. Reikia parodyti, kad visi esame vienodi, visi esame lygūs, visi esame normalūs. Pagrindinis kelias – kuo daugiau apie tai kalbėti, tai akcentuoti. Reikia pradėti nuo švietimo“, – pasakojo A.Diržiūtė.
Dizaineris Robertas Kalinkinas mano, kad lietuviams derėtų dažniau keliauti – būtent taip pasikeis nusistovėjęs požiūris.
„Mes esame per mažai pajautę pasaulį ir per mažai praleidę laiko užsienio kultūroje, kad suprastumėme, jog mūsų požiūris yra pasenęs. Lietuviai engia ne tik netradicinės orientacijos žmones ar kitataučius, bet ir vieni kitus. Manau, kad reikia daugiau domėtis pasauliu ir suprasti, kad esame labai maža tauta.
Kalbant apie seksualines mažumas, aš turiu labai daug draugų gėjų, kurie visi yra pasiekę didelių dalykų ir jie daro įtaką mūsų visų gyvenimui. Tai niekinama ir paverčiama nesvarbiu dalyku. Yra daug žmonių, kuriuos kiti diskriminuoja ir nevertina, tačiau jie yra padarę daug daugiau nei tie, kurie mažumas drabsto purvais“, – 15min pasakojo jis.
Mados tendencijų prognozuotoja Marija Palaikytė antrino R.Kalinkinui ir pridūrė, kad lietuviai dėl buvusios Sovietų sąjungos okupacijos vis dar jaučia baimę ir nėra tikri dėl tautos išlikimo.
„Lyginant su kitomis Vakarų valstybėmis, Lietuva turi visai kitą istorinį kontekstą. Galbūt mes turėjome per mažai laiko pabūti kosmopolitiškoje terpėje. Kitas aspektas – lietuviai visada turėjo kovoti už išlikimą, todėl yra jautrūs kitų tautų atžvilgiu. Jie yra amžinoje kovos pozicijoje, tai kyla iš baimės. Apie tai reikia kalbėti, kad žmonės atkreiptų dėmesį, reikia šviesti vieni kitus. Kitaip nieko nepakeisime“, – 15min pasakojo M.Palaikytė.
Aktoriaus Mindaugo Papinigio nuomonė apie tolerancijos stoką Lietuvoje – kiek kitokia.
„Šis filmas yra patekęs į kino teatrus, todėl jau tai yra didžiausios tolerancijos požymis. Aš galvoju, kad jeigu netiki vaiduokliais, tai jų ir nėra, bet jeigu jais tiki, tai jie yra. Jeigu tiki, kad nėra tolerancijos, tai jos ir nebus arba atvirkščiai.
Kai nesusiduriu su šiuo klausimu, man atrodo, kad viskas yra Lietuvoje gerai“, – įsitikinęs jis.
„Nuo Lietuvos nepabėgsi“ – jau įvertintas užsienyje
Dar spalio pradžuoje Niujorke pristatytas kino kūrėjo R.Zabarausko filmas „Nuo Lietuvos nepabėgsi“ sulaukė pripažinimo – pelnė antrąją vietą Bušviko kino festivalio ilgo metražo vaidybinių filmų konkurse. Lietuvio kūrinys nusileido tik vokiečių režisieriaus Moritz Rechenberg filmui „Aš esu gangsteris“, pasakojusiam realistinę istoriją apie Los Andželo gaujų kasdienybę.
Devintą sykį organizuojamas Bušviko kino festivalis šiemet kvietė į 27 filmų peržiūras, o taip pat skirtingas dirbtuves, diskusijas, vakarėlius ir kitus renginius. Šių metų festivalis bendradarbiavo su Tribekos kino institutu. Ilgo metražo vaidybinių filmų vertinimo komisiją sudarė prodiuseris Adamas Neuhaus, aktorius Marcas Johnas Jefferies bei režisierė ir prodiuserė Mollye Asher, kurios naujausias filmas „Brolių išmokytos dainos“ sulaukė sėkmės Kanų ir Sandenso kino festivaliuose.
TAIP PAT SKAITYKITE: Romo Zabarausko filmas „Nuo Lietuvos nepabėgsi“ Bušviko kino festivalyje pelnė antrą vietą
TAIP PAT SKAITYKITE: Romo Zabarausko filmo premjeroje Niujorke dalyvavusi Solveiga Mykolaitytė: „Kyla labai daug emocijų“
Pasaulinėje „Nuo Lietuvos nepabėgsi“ premjeroje apsilankė ir lietuvių kino menininkas Jonas Mekas. „Žiūrėdamas šį filmą esi nuolat įspėjamas, kodėl jis yra kuriamas. Tau nuolat primenama, kad tam yra priežastis. Jis brechtiškai nurodo į save, ir dėl šios priežasties pasiekia tiek savo politinius, tiek kinematografinius tikslus“, – po seanso vykusioje diskusijoje teigė legendinė kino pasaulio asmenybė.
R.Zabarausko filmo premjera vyko ir Europoje – ją Vokietijos Kelno ir Dortmundo miestuose rengė „Homochrom“ LGBT+ filmų festivalis. Spalio 15 dieną Kelne filmą pristatė pats režisierius Romas Zabarauskas, o spalio 23 dieną filmo peržiūra įvyko Dortmunde.
Lietuvos kino teatrus „Nuo Lietuvos nepabėgsi“ pasieks nuo lapkričio 18 dienos.
