Idėja visiems kartu giedoti savo šalies himną gimė 2009-aisiais. Tąkart himnas pirmąkart nuskambėjo Lietuvos vardo tūkstantmečio proga, kai jachtos „Ambersail“ įgula ne tik apiplaukė pasaulį, bet ir kvietė 26 pasaulio lietuvių bendruomenes kartu paminėti šią progą. Po dešimt metų Seimas liepos 6-ąją, Valstybės dieną, paskelbė ne tik Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, bet ir „Tautiškos giesmės“ diena.
Šiemet himnas skambėjo jau 12-ą kartą, jį buvo kviečiama giedoti Neries krantinėse tarp Karaliaus Mindaugo ir Žvėryno tilto. Toks sprendimas pasirinktas siekiant išsaugoti kuo didesnį atstumą tarp susirinkusių žmonių, sumažinti koronaviruso grėsmę. Vis dėlto šį kartą daug daugiau klausimų sukėlė ne saugaus atstumo pasirinkimas, o lietuje išmirkę koncerto dalyviai.
Tiesioginės transliacijos metu skambėjo Manto Jankavičiaus, Ievos Juozapaitytės, Martyno Kavaliausko, Nedos Malūnavičiūtės, Justino Lapatinsko, Bjelle, Stanislavo Stavickio-Stano, Girmantės Vaitkutės, Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus („Skylė“) bei kitų atlikėjų dainos. „Tautišką giesmę“ su visu pasauliu giedojo ir chorai „Liepaitės“ bei „Ąžuoliukas“.
Būtent pastarieji ir tapo kelių dienų kalbų objektu – šventinę dieną nerimstant lietui, televizijos žiūrovus išties pribloškė bendras vaizdas – iki siūlių permirkę mažieji choristai iš šalčio kone kaleno dantimis, o atrodė, kad galimybių, kaip ir kitiems atlikėjams, pasiūlyti lietsargių ar apsiaustų tiesiog nebuvo.
R.Daubaras: viskam buvo pasirengta
Vis dėlto iniciatyvos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ organizatorius Raimundas Daubaras 15min sako, kad situacija buvo kiek kitokia. Mindaugo tiltas koncerto filmavimui pasirinktas siekiant kiek įmanoma apriboti susirinkusiųjų skaičių, tačiau suteikiant galimybę kiek didesnei auditorijai kartu giedoti himną. Būtent todėl nuspręsta garso transliaciją vykdyti ir Neries krantinėse prie Žaliojo, ant Baltojo, Geležinio Vilko ir Žvėryno tiltų.
„Visas dėmesys buvo sutelktas į filmavimą, todėl buvo pasirinkta tokia vieta. Kadangi šie metai yra išties išskirtiniai, nusprendėme vadovautis tokia koncepcija“, – aiškina R.Daubaras.
Būtent vietos pasirinkimas lėmė ir pačios scenos konstrukciją. Anot renginio organizatoriaus, jeigu būtų nuspręsta įrengti stogą, tokia konstrukcija, atsižvelgus į oro sąlygas, galėjo sukelti dar daugiau pavojaus. Kaip sako R.Daubaras, bet koks nuo lietaus apsaugantis sutvirtinimas galėjo suveikti kaip burė, kuri galėjo neatlaikyti tokio stipraus vėjo.
Iniciatyvos organizatorius pabrėžia, kad oro sąlygas jie puikiai žinoję. Tai, kad liepos 6-osios vakarą Vilnių plaus lietus, buvo aišku prieš kelias dienas, tam jie, anot R.Daubaro, buvo pasiruošę.
„Mes turėjome tiek skėčius, tiek apsiaustus, o „Ąžuoliuko“ dalyvavimas be jokios apsaugos nuo lietaus buvo visiškai spontaniškas dalykas. Mes buvome pasiruošę apsiaustus, mergaitės juos apsirengė, o berniukai norėjo koncertuoti būtent taip“, – prisimena R.Daubaras.
Po koncerto kilusios diskusijos ir nepasitenkinimas iniciatyvos autorių išties labai nustebino. Kaip jis sako, iš karto po renginio į jį kreipėsi ir vieno iš „Ąžuoliuko“ dainininko mama, ji dėkojo už patirtį ir nuramino, kad sūnus jaučiasi puikiai. Ir, kaip pabrėžia R.Daubaras, choro narių ekstazė puikiai suprantama, mat visai miniai kartu giedant himną, jiems mažiausiai rūpėjo lietus.
Pats stovėjau šalia prezidento Valdo Adamkaus, apsaugininkai norėjo laikyti skėtį jam virš galvos, jis atsigręžė ir pasakė, kad nereikia.
„Nuo tos vienybės jautėsi tokia stipri šiluma, kad lietus buvo tikrai nesvarbus. Tai nėra koncertas, kurį tu klausai ir galvoji, ką dabar daryti – ar bėgti, ar ne. Tai yra žmonių vienybės, susitelkimo jausmas, lietus tikrai nebuvo pirminis žmonių rūpestis.
Pats stovėjau šalia prezidento Valdo Adamkaus, apsaugininkai norėjo laikyti skėtį jam virš galvos, jis atsigręžė ir pasakė, kad nereikia. Juk atrodo, kad žmogus vyresnis ir persišaldyti jam tikrai didesnė rizika, tačiau tą akimirką ne tai buvo svarbu“, – prisimena R.Daubaras.
Organizatoriai sako, kad nereikėtų liepsnomis svaidytis ir dėl susirinkusių žmonių skaičiaus. Anot jo, buvo nurodyta, kad priėjimas prie Karaliaus Mindaugo tilto bus ribojamas atsižvelgiant į saugaus žmonių susibūrimo taisykles. Zona aplink pagrindinę koncerto vietą buvo aptverta, visi norintys išgirsti koncertą buvo skatinami nepabijoti būriuotis ir prie kitų sostinės tiltų.
Vis dėlto už tvoros likę žmonės saugumo reikalavimų nesilaikė, tačiau, kaip sako organizatorius, už tokį žmonių atsakingumą jie nėra atsakingi. Aptvertoje zonoje, anot R.Daubaro, buvo įrengtos specialios zonos su dezinfekciniu skysčiu, apsaugos darbuotojai rūpinosi, kad žmonės laikytųsi saugaus atstumo.
„Mes vykdėme visus reikalavimus ir aptvėrėme zonas, kur negalėjo patekti daugiau nei tūkstantis žmonių. Buvome nusamdę dvigubai daugiau apsaugos darbuotojų, nes žinojome, kad reikia labai atsakingai rūpintis atstumu“, – sako iniciatyvos organizatorius.
Koncerto akimirkos – galerijoje:
„Ąžuoliuko“ choristai: jau į sceną įžengėme šlaput šlaputėliai
Dėl kilusio šurmulio trečiadienio vakarą pasisakė ir pats „Ąžuoliuko“ choras. Savo įspūdžiais jie pasidalino feisbuke, patikinę, kad emocijos ir džiaugsmas atpirko visus išbandymus.
„Sunku suprasti, kai nesi dainavęs chore. Nuo vakar vakaro esame labiausiai aptarinėjamas choras. Kas dar nežinote – vakar ant Karaliaus Mindaugo tilto giedojome Tautišką giesmę. Tai buvo mūsų pirmasis pasirodymas po karantino ir buvo nepaprastai smagu būti ir vėl kartu. Tačiau kadangi stipriai lijo – visi jau į sceną įžengėme šlaput šlaputėliai.
Tiesą pasakius, tai tikrai ne pirmas kartas mūsų istorijoje, kuomet dainavome šlapi iki paskutinės siūlės. Ir nors buvo šalta, vienybė su viso pasaulio lietuviais buvo juntama kaip niekad stipriai.
Keletas dalykų, kuriuos norime, kad žinotumėte:
1. Dėl saugumo sumetimų scena buvo planuota be stogo nuo pat pradžių, kadangi scenos gylis labai mažas ir nuo stipraus lietaus su vėju apsaugoti ji vis tiek nebūtų galėjusi. Su renginio organizatoriais aptarėme lietaus atvejį ir vis tiek pasiryžome giedoti.
2. Galbūt reikėjo choristams duoti apsiaustus nuo lietaus? Galbūt. Tačiau scena yra scena. Ir mums ji yra šventa. Joje egzistuoja tam tikras aprangos kodas. Tad nemanėme, kad būtų smagu matyti ąžuoliukus su plastikiniais apsiaustais Valstybės dienos proga giedant Tautišką giesmę viso pasaulio lietuviams iš svarbiausios scenos šalyje.
3. Vaikų saugumas ir sveikata mums yra svarbiausia. Tačiau kartais nutinka force majeure aplinkybės ir tenka ieškoti žaibiškų sprendimų čia ir dabar. Nors dedame visas pastangas numatyti įvairias situacijas ir aplinkybes, tačiau „Ąžuoliukui“ ne kartą yra tekę dainuoti sąlygomis, pasikeitusiomis prieš pat pasirodymą. Gebėjimas dainuoti kardinaliai pasikeitus aplinkybėms ir daro mūsų chorą geru“, – komentaru pasidalijo „Ąžuoliuko“ choras.
