Papasakokite apie savo, kaip šokėjo, karjeros kelią. Kada susidomėjote šokiu ir kaip nutiko, kad tapote striptizo šokėju?
Sergejus Gluško: Nelaikau savęs šokėju, todėl ir šokėjo karjeros neturiu. Šokti striptizą pradėjau visai netyčia.
Neabejoju, kad puikiai prisimenate savo pirmą išėjimą į sceną. Papasakokite, kada ir kur tai buvo, kokie jausmai ir emocijos tuomet virė viduje?
Prisimenu sunkiai, nes tai buvo labai labai seniai. Jūs turbūt norėtumėte išgirsti klubo pavadinimą?.. Manau, tai nesvarbu. Ten ieškojo vaikinų, kurie galėtų šokti. Aš ir patekau į sceną. Pamenu, kad pasirodymą pradėjau užsimerkęs, stengiausi gerai judėti. Tada nusprendžiau šokti ir žiūrėti, kur tai nuves.
Kada nors galvojote, jog šiandien iš to gyvensite?
Tikrai niekad nemaniau, kad tapsiu striptizo šokėju. Ėmiausi to ne dėl pinigų. Dirbau modeliu garsiausioje Maskvos agentūroje. Turėjau gerą darbą, geras perspektyvas. Kaip modelis, buvau populiarus – praeidavau visas atrankas.
Išbandyti save šokiuose man pasiūlė atsitiktinai. Nieko neplanavau, bet tada pagalvojau, kad būtų įdomu išmokti judėti plastiškai. Juk tai padėtų gerai atrodyti ant podiumo, laisvai jaustis. Pagalvojau, kad ten mane išmokys tam tikrų judesių, o juk žmonės už tai moka pinigus, vaikšto į kursus... Priėmiau tai kaip galimybę, kuria nutariau pasinaudoti.
Kalbant apie išsilavinimą, esu baigęs aktorystės studijas.
Savo kūną apnuoginantys šokėjai dėl patrauklių kūno formų turi labai daug dirbti sporto salėje. Kiek jūs laiko jūs skiriate sportui, kaip rūpinatės savo išvaizda, be kokių treniruočių, procedūrų, grožio ritualų savęs neįsivaizduojate?
Tai matuojama ne laiku. Tai – gyvenimo būdas, į kurį įeina ne tik sporto salė. Sportuoju nuo vaikystės, visad buvau geros formos. Kažkur skaičiau apie save, neva išėjau iš armijos, prisipumpavau raumenis ir „nuėjau į striptizą“... Taip rašė žmonės kurie tikrai nieko neišmano apie sportą, mat tai nesąmonė. Visad daug sportavau – slidinėjau, domėjausi rytietiškomis kovomis. Tai dabar liko tik sporto salė. O jei aplink jos nėra, vis tiek rasiu būdą save „pakankinti“. Dabar sportas man nebėra tik priklausomybė – neseniai Maskvos centre atidariau savo sporto klubą „Tarzan Power Gym“.
Kalbant apie grožį... Mano žmona turi grožio saloną. Lankausi jame. Dažniausiai man atlieka atpalaiduojantį masažą, ten rūpinuosi plaukais. Visas mano grožis ateina iš vidaus. Taip, kaip atrodai, yra vidinės savijautos atspindys.
Kaip šią jūsų veiklą vertina žmona Natalija Koroliova – nepavydi?
Ji vertina teigiamai. Pati yra artistė, todėl viską supranta. Jei nesuprastume vienas kito, tai nebūtume tiek metų kartu. Bet, manau, pavydi...
Ar šokate jai namuose? Ne viena moteris veikiausiai minties krašteliu įsivaizduoja, kad jūsų šeimos lizdelį tokie šokiai labai kaitina. O gal uždaręs naktinio klubo duris pasikeičiate ir tampate labai santūrus?
Namie nešoku ir šokti nemoku. Mažai pažįstu tokių, kurie namuose šoktų ar dainuotų. Nebent tai repeticijos... Vertinant mano išsilavinimą, jokia šokių akademija jame neminima. Aš tiesiog moku judėti. Kai manęs klausia, ką jūs baigėte iš choreografijos pusės, atsakau, kad su tuo tiesiog palaikau „gerus santykius“. „Tarzan šou“ nėra jokių standartinių judesių. Tai momentinė vidinės energijos išraiška.
Abu su žmona sukatės šou versle, abu esate žinomi. Kartais tas žinomumas, nuolatinis viešumas ima griauti asmeninius santykius. Kaip judviem pavyksta sutarti, kokios vertybės šeimoje svarbiausios?
Svarbu mylėti ir vertinti vienas kitą, mokėti vienas kitam nusileisti. Kaip ir visi, vertiname šeimą, artimųjų ir vaikų sveikatą.
Gal turite ir kokių bendrų projektų?
Taip. Kartu su žmona dainuojame. Natalija yra mano prodiuserė. Ji ruošia visus mano šou Amerikoje.
Kuo žadate nustebinti Lietuvos publiką?
Neplanuoju nustebinti. Noriu, kad publika Lietuvoje pajaustų, kaip jaučiuosi aš. Aš atveriu savo sielą ir širdį. Jei su publika užmegsime kontaktą, rasime abipusį supratimą, bus puiku.
Kokio amžiaus moterys jus priima šilčiausiai? Ar labiau vertina jaunos merginos, ar subrendusio moterys?
Neklasifikuoju. Publika labai įvairi – ir jaunos, ir jau patyrusios moterys. Kai stoviu scenoje, man amžius, išvaizda, akių spalva ar sąskaita banke nieko nereiškia. Matau tik žiūrovių akis. O jos – veidrodis.
Per jūsų karjerą veikiausiai yra buvę ir kokių nors kuriozinių situacijų. Prisiminkite kokį nors įvykį, kai teko truputį apsikvailinti, kai gerokai nustebino kokia nors gerbėja arba susidūrėte su neplanuotomis aplinkybėmis?
Mūsų gastrolėse tokių situacijų pasitaiko nuolat. Ir gyvenime, ir scenoje. Svarbiausia į viską žvelgti su gera nuotaika. Bet jei tai nutinka scenoje, tai kaip artistas privalai elgtis taip, kad niekas nieko nesuprastų. Turi būti morališkai pasirengęs viskam. Arba valdai publiką, arba... koks tada tu artistas.
Ką veikiate po to, kai nulipate nuo scenos? Kuo mėgstate užsiimti laisvalaikiu, kokia veikla jus žavi, kokiomis gyvenimo sritimis domitės?
Atsiranda visokių reikalų. Nuo paprasto pagulėjimo ant sofos prie televizoriaus iki... Turiu šeimą, savo dėmesį skiriu jai. Namuose turiu nemažai reikalų.
Kaip save įsivaizduojate po 10-20 metų? Šoksite? Turite kokią nors ribą, kad viskas, gana? Ką veiksite toliau?
Jei prieš 10 metų man kas būtų pasakęs, kad šoksiu striptizą, turbūt būčiau keistai pažiūrėjęs... Bet šiandien aš šoku striptizą ir nieko keisto tame nematau. Nenoriu nė galvoti apie tai ir gaišti laiką. Suprantu, kad turiu planuoti, bet gyvenu šia diena. Jei šoksiu, tai bus puiku. Turiu fitneso projektų, yra teatras.
