Ieva Zasimauskaitė savo feisbuko paskyroje rašė, kad jaučiasi itin keistai, nes teko sustoti. Be to, ji prisipažino, kad daug sunkiau sekasi bendrauti gyvai.
Savo įrašu ji sutiko pasidalyti ir su 15min skaitytojais.
„Jau penkta diena namuose, belenkaip keista. Tas visas sustojimas ir negalėjimas pagreitinti proceso. Tik sustojus suprantu, kiek iš tikrųjų bėgu, kaip nieko nematau aplink.. kaip viskam, kas iš tikrųjų svarbu, neturiu laiko. O iš tikrųjų laiko yra visada, tik prioritetai ne tose vietose. Nes kartais atrodo, kad net nebemoku gyvai bendrauti, turiu kažkokių baimių ar kompleksų, nes tiek jau pripratau prie tų internetinių pokalbių, kad gyvai nebežinau, ar sugebu taip gerai bendrauti“, – dalijosi Ieva.
Dainininkė prabilo ir apie vienišumo jausmą. Kad jo gyvenime liktų mažiau, ji pažadėjo po ligos dažniau lankyti draugus.
„Bet iš to ir kyla tas žiaurus vienišumo jausmas ir neužpildyta širdis. Nes internetas ir žinutės ar skambučiai niekada neatstos gyvo žmogaus, apkabinimo, prisilietimo, kvapo, energijos. Čia begulėdama tas kelias dienas pažadėjau sau iškart po izoliacijos – per savaitę aplankysiu po vieną draugą ir būsiu kokybiškai.... neskubant. Čia ir dabar... be jokių kitų reikalų“, – žadėjo I.Zasimauskaitė.
Be viso to, Ieva įsitikino, kad turi rimtą priklausomybę, tačiau ir jai rado sprendimą.
„Dar... supratau, kad turiu priklausomybę soc. tinklams. Ji tokia bjauri ir įtraukianti. Ir kiek randi pasiteisinimų .. čia gi darbas.. man reikia.. čia ieškau įkvėpimo... ir t. t. Bet ar tikrai? Bent jau man... tai labiau pasislėpimo vieta, kad nereikėtų daryti to, ką iš tikrųjų reikia daryti.
Dar vienas dalykas.. pažadėjau sau sugalvoti sistemą kaip mažiau, bet produktyviau išnaudoti šitą laiką – būtent darbo tikslais. Žodžiu, covidas man duoda daug daug daug pamokų. Norėjau Live padaryti, bet atrodau kaip zombiukas ir kalbu dar silpnokai. O kai pasveiksiu, norėsiu pasidalinti“, – tęsė atlikėja.
Galiausiai ji pasidžiaugė savo atvirumu ir pozityviai pažvelgė į ateitį.
„Man taip smagu būti atvirai. Jau pamiršau šitą jausmą, to visiškai pilno atvirumo, nes labai skaudėjo ir vis dar skauda. Bet žaizdos gyja , vienos lėčiau, kitos greičiau, bet gyja. Kai skauda.. atrodo, kad niekada niekada nebus gerai. Bet čia kaip ir su liga. Kai sergi... atrodo visada taip bus, bet pasveiksti ir eini pirmyn. Tik aišku, laiko prasme vidinės žaizdos gyja daug lėčiau, bet gyja“, – įsitikinusi Ieva.
