Šis Eurolygos sezonas Pauliui Jankūnui – ne iš saldžiųjų: sportininkas patyrė traumą, teko atlikti operaciją, vėliau jo laukė reabilitacijos laikotarpis. Tiesa, dabar į negandas krepšininkas numoja ranka – profesinių sunkumų per karjerą būta ne vieno. Aikštelėje ir už jos ribų krizes suvaldyti jam sekasi puikiai. O kur dar šalia esanti visapusiškai stipri antroji pusė – Ieva save dalija šeimai ir mėgstamam darbui.
Gerbėjai džiaugiasi skaičiuodami pergales, bet kai Paulius namo grįžta po pralaimėjimo arba nutinka netikėta trauma, situacijos valdymą tenka perimti Ievai – kiek įmanoma palaiko, leidžia jam nusiraminti, suplanuoja trumpas atostogas, ragina pakeisti aplinką. Ji juokauja, kad Paulius baigs karjerą, o ji gaus psichologo diplomą – galės pasidalyti patirtimi, kaip gyventi su profesionaliu sportininku.
Vis dėlto didžiausias laimėjimas abiem yra šeima. Beveik prieš metus gyvenimas jiems padovanojo dukrelę. „Karantinas vieniems siejosi su pergalėmis, kitiems – su nuosmukiais. Mums su Pauliumi jis dovanojo Elzę. Kiekvieną rytą Dievuliui dėkoju, kad ją turime. Elzė į šeimą įnešė šilumos ir jaukumo, ją meiliai vadiname Saulyte“, – atvirauja Ieva. „Dukrelė buvo laukta ir seniai prašyta, – žmonai antrina Paulius. – Anksčiau nesuprasdavau draugų, tvirtinančių, kad mergaitės elgiasi kitaip. Apie begalinę meilę visiems savo vaikams galėčiau kalbėti ilgai, bet Elzė... Na, ar nusišypso, ar kokią zbitką iškrečia, įžnybia, bet tos akys žiūri į mane ir jaučiu, kad čia moteris.“
Kaip šeima žada sutikti didžiąsias metų šventes? „Visada atsigręžiu į šeimą. Namuose vaikų daugėja – norisi kalėdinės nuotaikos, klegesio, įvairių skanėstų“, – sako Ieva, tad stengsis kuo daugiau šventinės dvasios įnešti ir šiemet.
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“