Atvirauti apie asmeninį gyvenimą pastaruoju metu nelinkusi teatro pedagogikos specialybės dėstytoja savo kasdienybę užpildo ne tik darbu filmavimo aikštelėje, bet ir šokių pamokomis – baletą baigusi moteris gilinasi į sportinių šokių subtilybes. Į darbų verpetą įsisukusi I.Šimukauskienė prisipažįsta trokštanti daugiau poilsio ir svajojanti apie ramų šeiminį gyvenimą.
– Daugumai esate pažįstama kaip Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoja, laidų vedėja ir mažai kas žino, kad esate diplomuota aktorė. O ar jūs pati kada nors pagalvojote, kad tapsite serialo aktore?
Mano artimieji žino, kokia aš esu iš tikrųjų ir koks yra mano požiūris į tam tikrus dalykus. Šou yra šou.
– Visada labai norėjau dirbti pagal specialybę ir man buvo nesvarbu, ar filmuotis kino filme, ar seriale, ar vaidinti teatre. Vaidmuo seriale – viena iš mano išsipildžiusių svajonių.
– Ar nebuvo dvejonių prieš neriant į muilo operą?
– Aš startavau televizijoje, o ten yra didžiulis „popsas“, šou su šokių, dainų projektais. Į viską aš žiūriu iš profesinės pusės – gauti tokį pasiūlymą yra svarbus įvertinimas. Koks bus rezultatas – nežinau, bet jau dabar galiu pasakyti, kad procesas yra beprotiškai malonus ir smagus.
– Ar nuo universiteto baigimo laikų nejaučiate, kad jūsų, kaip aktorės, įgūdžiai būtų atšipę?
– Ne, aš manyčiau, kad viskas yra priešingai – dabar aš atradau brandą tiek profesinėje tiek ir žmogiškoje srityje. Šią dieną man viskas labiau suprantama, apie ką anuomet dėstytojai kalbėjo. Be to, visą laiką dirbau toje srityje – filmavausi kine, šokau šokio spektakliuose, o tai – arti aktorystės. Aš taip pat dėstau meno dalykus. Žiūriu, komentuoju, galų gale ir pati suprantu, kaip viską reikia daryti – iš čia ir sukaupta didžiausia patirtis.
– Kine esate sukūrusi penkis vaidmenis (1999 m. Mirijam filme „Velnio aritmetika“, 2003 m. Etka filme „Getas“, 2003 m. Servante Missi filme „Collete“, 2006 m. Valstietė – „Karas ir taika“, 2008 m. Gitana – „Penkių dienų avantiūra“). Kurį iš jų laikote svarbiausiu?
– Manyčiau, kad tai yra pats pirmasis filmas. Jame pasirodžiau būdama visai jauna, 19 metų. Amerikiečių produkcija, viskas anglų kalba, žvaigždynas aplinkui, nauja patirtis – sužinojau, kaip dirbama su filmavimo kameromis, kaip dirba režisieriai.
– Kokių pastebėjote skirtumų tarp vaidybos kine ir seriale?
– Filmuojant serialą yra labai didelis tempas, ko aš labai bijojau. Bet pasirodo, kad tai man labiausiai patinka. Kine ilgai užtrunka techniniai dalykai – kol sustatomos šviesos, filmavimo kameros – per tą laiką aktorius turi galimybę išsikvėpti, pavargti ar net užmigti. Seriale tempas greitas, todėl viduje privalai būti dinamiškas, budrus: čia pat gali prireikti suvaidinti sceną, kai verki, čia pat – romantišką meilės sceną. Kai kuriame serialą mes negalvojame, kad tai yra „muilas“, kad tai yra kas nors blogo. Visi stengiamės kurti kokybiškai, išgyventi, išjausti.
– Jūsų kuriama Liandra apibūdinama kaip žavi avantiūristė. Ar save galite pavadinti tokia pat?
– Ne, gal aš tokia nesijaučiu... Man avantiūros patinka, aš mėgstu daryti tai, ką noriu, tačiau gyvenime ne visados tam tikros priemonės pateisina tikslą.
– Donatas Bakėjus, kuris seriale kuria pagrindinį Manto vaidmenį, buvo jūsų mokyklos draugas. Kaip reagavote sužinojusi, kad seriale jūs turėsite vaidinti įsimylėjėlius?
– Maniau, kad šią rolę gaus didelė žvaigždė, žinomas aktorius su didele patirtimi ir iš jo aš galėsiu mokytis, todėl kai sužinojau, jog vaidmuo atiteko šokėjui ir kad tai jam bus pirmas darbas šiek tiek nustebau. Vėliau, kai suskaičiavau visus „už“ ir „prieš“, supratau, kad tai – labai gerai. Man, pradedančiajai seriale, bus gerai vaidinti su Donatu – esame pažįstami, todėl bus lengviau perlipti barjerą. Nei vienas, nei kitas nežinojome, kaip vaidinti meilę, nei apie ką bus serialas.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Ieva Šimukauskienė, Donatas Bakėjus ir Inga Norkutė pagal serialo scenarijų įsipainioję į meilės trikampį |
– Kaip jūs sutarėte mokykloje? Buvote tik draugai, o gal Donatas buvo jūsų simpatija?
– Simpatija tikrai nebuvo – jis buvo žemesnėje klasėje, abu susitikdavome repeticijose, spektakliuose, bendraudavome draugiškai.
– Anksčiau esate prisipažinusi, kad labiausiai baiminatės bučinių scenų. Ar jau teko tokiose scenose filmuotis? Ar buvo labai baisu?
– Teko. Buvo neramu, o dabar galiu pasakyti, kad į tai žiūriu iš labai profesinio taško. Pirmą kartą patyrėme stresą tiek aš, tiek Donatas, bet viską gerai padarėme iš pirmo dublio, perfilmuoti nereikėjo. Kai aktoriai kalba, kad nieko čia tokio, tai tikrai nėra tiesa. Šias scenas lydi tam tikros emocijos, pavyzdžiui, stresas.
– Seriale bus nagrinėjamas meilės trikampis. Galbūt ir jums gyvenime kada nors teko su tuo susidurti?
– Oi, žinote, mes aktoriai – visi emocionalūs. Papulti į meilės trikampį gal ir neteko, bet patirti tokių emocionalių dalykų yra pasitaikę. Aktorius nuolat supa kiti žmonės. Ar vaidindama remiuosi savo patirtimi? Vadovaujuosi Konstantino Stanislavskio „Jeigu“ metodu: „jeigu aš būčiau tokioje situacijoje...“ – taigi nebūtinai iš savo patirties.
– Projekte „Kviečiu šokti“ jums teks komentuoti ir savo kolegos, projekto dalyvio D.Bakėjaus pasirodymus ant parketo. Ar nebijote, kad nepavyks išvengti asmeniškumų?
– Reikėtų kalbėti ne tik apie Donatą, bet ir apie daugelį kitų šokėjų – daug dalyvių yra man artimi žmonės. Visa Lietuva maža, todėl visi mes esame draugai ir giminės. Aš vadovaujuosi profesiniais dalykais – reikia atsiriboti ir vertinti šokius. Manau, kad man tai nebus sunku padaryti, nes aš 7 metus dirbu universitete su studentais, kurie yra mano draugai: su jais leidžiame laisvalaikį, švenčiame gimtadienius. Atsakingai žiūriu į tai, kad jie būtų vertinami pagal darbus, o ne pagal asmeniškumus, nes nuo to priklauso jų pažymiai, stipendijos ir kiti dalykai.
– Ar nebijote, kad dėl kandžių replikų „Kviečiu šokti“ projekte negalėsite nusipurtyti „moteriškojo Jurijaus Smorigino“ etiketės?
– Tai – darbas, profesija, televizijos eteris... Iš pradžių truputėlį išgyvenau dėl to, svarsčiau, ko nedaryti, bet galiausiai supratau, kad tokios yra žaidimo taisyklės. Mano artimieji žino, kokia aš esu iš tikrųjų ir koks yra mano požiūris į tam tikrus dalykus. Šou yra šou.
 |
| LNK nuotr./Nuo rudens Rolandas Vilkončius ir Ieva Šimukauskienė – vėl „Kviečiu šokti“ projekte |
– Šiuo metu be filmavimosi seriale dar mokotės sportinių šokių. Kaip viską spėjate?
– Mokausi prabėgomis, nes pasiūlymas filmuotis seriale buvo netikėtas, todėl teko atidėti visus kitus vasaros planus. Man labai patinka šokti, patinka įvairūs žanrai. Nepasakyčiau, kad šiuo metu nukenčia šokių pamokos, labiau nukenčia mano poilsis.
– Viešumoje jūsų pavargusios nepamatysi – visada atrodote energinga ir optimistiškai nusiteikusi. Kas jums padeda išlikti tokiai?
– Kad ir kas bebūtų – ar sirgčiau, ar neturėčiau jėgų, visada susiimu ir dirbu savo darbą. Stengiuosi pailsėti, pamiegoti, kiek įmanoma daugiau būti gamtoje. Stengiuosi susidaryti savo darbo grafiką taip, kad per savaitę turėčiau dvi laisvas dienas. Visada žvaliai išlikti man padeda mano prigimtis – greitai pamirštu praeitį, skriaudas, niekada nelaikau savyje pykčio. Noriu patirti ką nors nauja. Niekada niekur neinu užkariauti, nugalėti, įrodyti, kad aš geriausia. Aš nekariauju, man nereikia didelių honorarų, stengiuosi į viską žiūrėti paprasčiau.
Man nėra nieko smagesnio, nei džiaustyti skalbinius (juokiasi). Aš ir karjera – šie du žodžiai neturi nieko bendro.
– Ar galima teigti, kad šiuo metu jūsų žvaigždė yra pakilusi aukščiausiai – vaidinate seriale, teisėjausite šokiuose, asmeninis gyvenimas klostosi puikiai...
– Tpfu tpfu tpfu... Dabar tikrai man viskas gerai sekasi. Negaliu matuoti, ar aukščiausiai, ar žemiausiai, bet aš tikrai suprantu, kai sakoma, kad žmogus yra savo vėžėse. Iš visos širdies galiu pasakyti, kad dabar yra kaip tik tas atvejis – per daug nededant pastangų viskas tiesiog pavyksta.
– Ar jus užgriuvęs populiarumas neturi neigiamų pusių?
– Anksčiau visada sakydavau, kad ne, o dabar pradedu jausti varginantį dalyką – gausius žurnalistų skambučius. Visi žurnalistai domisi mano asmeniniu gyvenimu, jie negirdi mano atsakymų, kad aš apie tai nenorėčiau kalbėti, komentuoti. Susiduriu su netaktiškumu.
– Turbūt panašiai kaip klausimai apie asmeninį gyvenimą jus erzina nuolatinės kalbos apie jūsų šukuoseną? Galbūt kartais nuo visų norisi pasislėpti po peruku?..
– Ne, man norisi išvis plikai nusiskusti (juokiasi). Tai dėl avantiūristės charakterio. Buvau nusiskutusi ne tik filmuodamasi filme, bet ir prieš porą metų, tiesiog „streikuodama“. Iš tikrųjų į tokias kalbas nekreipiu dėmesio, man – vienodai.
– Tai apie asmeninį gyvenimą žadate niekada nebekalbėti?..
– O apie ką čia kalbėti? (Juokiasi.) Gyvena du žmonės sau, įsimylėję, viskas mums gerai. Apie ką čia daugiau kalbėti?..
– Viename ankstesniame interviu esate teigusi, kad „Vienas baisiausių dalykų – prisirišimai. Prie žmogaus, darbo, gyvenimo būdo... Tampi nebelaisvas“. Ar tai reiškia, kad ta baimė prisirišti dingo?
– Prisirišimas, negalėjimas gyventi be ko nors, neturėjimas laisvės yra labai blogas dalykas, bet meilė – geras. Tai visai skirtingi dalykai.
– Jus, nenustygstančią vietoje moterį, be galo sudėtinga įsivaizduoti ramiai sėdinčią namuose, auginančią vaikus...
– Aš tokia ir esu, aš nenoriu kojos iš namų kelti. Aš turiu tos energijos, temperamento, bet iš tikrųjų aš noriu sėdėti namuose, daryti valgyti... Man nėra nieko smagesnio, nei džiaustyti skalbinius (juokiasi). Aš ir karjera – šie du žodžiai neturi nieko bendro.
– Galbūt jums norisi ramaus gyvenimo, nes šiuo metu gyvenate gan aktyviai? Ar nemanote, kad ramybė jums gali greit pakyrėti?
– Nemanau... Viskas susiję su vertybėmis: man niekada nebuvo svarbu užkariauti, įrodyti, nugalėti...
Gyvenime vadovaujuosi principu daryti tai, kas teikia džiaugsmo, o jei neteikia – tiesiog daryti kažką kito. Šeima, vaikai įprasmina bet kokį judėjimą gyvenime.
– Taigi ramus šeiminis gyvenimas ir antra santuoka jūsų negąsdina?
– Kodėl turėtų gąsdinti? Manau tai kiekvienos moters svajonė ir misija.
– Kai kurios išsiskyrusios moterys tvirtina nenorinčios antrąkart bristi į tą pačią upę...
– Nesąmonė. Aš ir skyriausi tam, kad iš naujo sukurčiau šeimą ir būčiau joje laiminga. Nes kokia daugiau prasmė?..
