Iliuzionistas sako, jog idėją surengti vizitą būtent į pabėgėlių stovyklą jam pasiūlė asociacija „Aktyvus jaunimas“, ir nors šią idėją jis priėmė iš karto, suprato, jog nežino, ko tikėtis lankant Rukloje gyvenančius pabėgėlius.
„Sutikęs nuvažiuoti į Ruklą, supratau, kad ištikrųjų net nežinau, kas yra tie pabėgėliai, nežinojau ar jie piktybiniai, ar įkalinti, ar jie ten nuolatiniai gyventojai ar gyvena tik laikinai. Tapo aišku, kad apie juos žinau tikrai labai nedaug. Tuomet „Facebook“ paprašiau visų savo draugų, kad šie surašytų Rukloje gyvenantiems pabėgėliams klausimus. O štai tada ir supratau, kad ne tik aš, bet ir jie nieko apie juos nežino“, – pirmosiomis užplūdusiomis mintimis apie Lietuvoje gyvenančius karo pabėgėlius sako R.Bernatonis.
Rokas teigė, kad labiausiai jį nustebinęs dalykas, buvo žodžiai, kuriuos jis išgirdo iš vienos jau mėnesį ten gyvenančios šeimos – jis yra pirmasis ne organizacijos narys, kuris savo noru atvažiavo jų aplankyti.
„Sunku buvo patikėti, jog šiuos žmones patys lietuviai tikrai nelabai šiltai priėmė. Daugelis žmonių pasakojo, jog iš pradžių atvykę į Graikiją, buvo sutikti išskėstomis rankomis ir ne tik pagalbos organizacijoms priklausančių narių, bet ir eilinių gyventojų – jie mielai dalinosi savo maistu, drabužiais, kai kurie suteikė ir pastogę, rūpinosi, jog jiems nieko netrūktų. Lygiai taip, kaip šiltai sutiko, šiltai ir išlydėjo. O štai Lietuvoje tokio priėmimo jie jau nesulaukė. Mūsų tautiečiai šaltesni, santūresni. Akivaizdu, kad mes bijome jų kultūros, bijome bendrauti“, – nusivylimo neslėpė iliuzionistas.
Rokas pasakoja, jog ten gyvenančius žmones, o ypač vaikus, stebuklai išties aplanko retai, todėl jo magija tarp smalsių žiūrovų buvo priimta su nuostaba ir susižavėjimu.
„Bijojau, ar jie supras mano triukus ar priims mano humorą, anksčiau niekada nesu pasirodęs arabams. Tačiau jie mano magiją priėmė išties šiltai, tik galima sakyti, kad šiek tiek „pavėluotai“. Mano triukus visuomet lydi humoras, o štai ten, parodau triuką, pasakau kažką lietuviškai, jiems išverčia į arabų kalbą ir jie tik po kurio laiko supratę pradeda juoktis. Buvo labai smagu. O štai vaikams šie triukai sukėlė daugiau teigiamų emocijų nei buvo galima tikėtis – po pasirodymo jie puolė prie manęs prašydami, kad juos aplankyti sugrįžčiau ir dar kartą“,– pasakoja R.Bernatonis.
Iliuzionistas sako, jog ši socialinė iniciatyva tikrai ne paskutinė – jis žino, jog magija suteikia labai daug džiaugsmo, todėl ja dalintis su kitais tiesiog būtina. „Jau planuoju ir kitą savo vizitą – šį kartą į ligoninę. Vasara joje sunkiau nei bet kada, todėl tikiuosi, jog galėsiu praskaidrinti nuotaiką ten esantiems žmonėms, suteikti jiems šilumos ir džiaugsmo magijos pagalba“.
