Abi pokalbio dalyvės kontroversiškos: Edita – dėl 2021 m. rudenį nutikusio incidento, kai buvo sustabdyta už vairo išgėrusi, Beata – dėl savo propaguojamos asmeninės ir seksualinės laisvės, tendencijos atvirai šnekėti temomis, kurios Lietuvoje dar laikomos tabu.
Šią laidą, kaip ir nemaža dalis visuomenės, žiūrėjau su pasišlykštėjimu – dar niekada nemačiau, kad taip atvirai ir rafinuotai TV formate būtų rodomas psichologinis smurtas. Taip, supratote teisingai – šioje laidoje buvo parodytas aukščiausio lygio mobingas, kurio metu Edita savo klausimais ir teiginiais siekė pažeminti savo pašnekovę. Nors mobingas paprastai išsivysto darbinėje aplinkoje, jis vis dažniau peržengia viešumo slenkstį ir atsiranda mūsų socialinėje erdvėje.
Dar niekada nemačiau, kad taip atvirai ir rafinuotai TV formate būtų rodomas psichologinis smurtas.
Šis skandalas nėra apie Beatos gynėjus ar Editos užtarėjus, ne apie kartų skirtumus ir net ne apie deklaruotą diskusijos temą – feminizmą. Jis yra apie mūsų visuomenę, kuri 2022 metais vis dar negali atpažinti tiesioginių psichologinio smurto apraiškų, net jei jos transliuojamos nacionalinėje medijoje.
Ši situacija man primena 2015 metais nutikusią istoriją su britų nacionaliniu transliuotoju BBC, kuomet „Aukščiausios pavaros“ („Top Gear“) vienas iš vedėjų Jeremy Clarksonas iškeikė laidos prodiuserį ir trenkė jam į veidą (ne eterio metu). BBC iš karto suspendavo vedėją, o vėliau ištyrę situaciją nusprendė nebepratęsti su juo kontrakto, taip panaikindami vieną pelningiausių laidų kanalo istorijoje, sugeneruodavusią 50 milijonų svarų per metus. Įdomu tai, kad didžioji dalis žiūrovų tuomet teisino vedėją ir agitavo jį palikti, bet transliuotojo vadovybė principingai priėmė sprendimą, kad riba buvo peržengta. Žinoma, mūsiškė situacija kiek kitokia, nes kalbame ne apie fizinį, o psichologinį smurtą, tačiau paralelės akivaizdžios.
Viešojoje erdvėje labai pasigendu psichologų ekspertų vertinimo – kaip jie mato šią diskusiją? Iš tiesų gaila, kad žiniasklaida susikoncentravo tik į vieną provokacinį klausimą, į kurį Beata neatsakė. Išskirsiu keletą klausimų pavyzdžių, kurie buvo mobingo tipo:
Edita: „Bet tu man pasakyk, iš kur atsiranda tas feminizmas... Ar tave kas nors gniuždė vaikystėj, ar tu patyrei kokias nors siaubingas psichologines traumas, tave kas nors žemino, kas nors trypė tavo, kaip moters, orumą? Iš kur atsirado tas poreikis feminizmui?“
Margarita Jankauskaitė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, panašių klausimų sulaukdavo beveik prieš 30 metų, tačiau ar tikrai per tiek laiko mūsų visuomenė visiškai nepasikeitė? Rimtai galvojame, kad feminizmo filosofijai gali pritarti tik pažeisti, vaikystėje traumuoti žmonės?
Kitas Editos klausimas: „O kodėl tu tokia visuomeniška? Kodėl negyveni savo pačios gyvenimo?“ Ar tikrai tokią retoriką norime žiūrėti ir komunikuoti savo aplinkoje? Kad visuomeniškumas yra blogai? Lietuvoje, kurioje ir taip įsitraukimas į bendruomenes, savanorystę, socialinio pobūdžio asociacijas turbūt yra vienas žemiausių Europoje? Ar norime, kad mūsų dukros, sesės, mamos tiesiog „gyventų savo gyvenimą“?
Paskutinis apsikeitimas, po kurio turėjau sustabdyti įrašą, nes pradėjo darytis negera, buvo šis:
Edita: „O iš kokios tu šeimos kilusi?“
Beata: „Iš paprastos šeimos Vilniuje.“
Edita: „Tai bet tavo tėveliai buvo kas? Amatininkai, mokytojai, darbininkai?“
Beata: „Darbininkai.“
Edita: „Galbūt dėl to tau atrodo, kad tas kažkoks intelektinis, kažkoks toks pakylėtas gyvenimas yra svarbesnis, nei tiesiog gyventi gyvenimą?“
Rimtai? Ar tokią žinutę nori iškomunikuoti LRT? Kad intelektinis gyvenimas nėra svarbus ir tiesiog reikia „gyventi gyvenimą“? Cituoju įrašą, nes tai yra subtiliai pašnekovę žeminantys klausimai, tarsi sakantys – kodėl tu galvoji / komunikuoji kitaip? Kodėl nori būti visuomeniška, intelektuali, o negali būti tiesiog „kaip visi“?
Yra šimtai būdų, kaip šie klausimai galėjo būti suformuluoti ir užduoti.
Yra šimtai būdų, kaip šie klausimai galėjo būti suformuluoti ir užduoti, tačiau neabejoju, kad Edita pasirinko būtent tokias formuluotes ir tokį toną norėdama sumenkinti Beatą. Tikrai nesiimu Beatos teisinti – manau, ji pasirodė silpnai ir neužtikrintai, bet, tiesą sakant, kuris iš mūsų būtų atlaikęs tokias atakas filmuojant? Asmeniškai turbūt būčiau pasakiusi „man nemalonu“ ir palikusi studiją.
Nesiimu analizuoti kartų ir požiūrių skirtumų, kurie šiame pokalbyje buvo akivaizdūs, tačiau noriu pabrėžti, kad psichologinio smurto propagavimas nėra OK. Tikiuosi, kad po etikos ekspertų įvertinimo Editos kontraktas su LRT bus nutrauktas ir tolesnio bendradarbiavimo atsisakyta. Taip pat rimtai kvestionuoju LRT redaktorių profesionalumą – kaip tokia laida galėjo būti paleista į eterį? Ypač žinant, kad Edita po savo asmeninio skandalo yra po padidinamuoju stiklu?
Su nekantrumu lauksiu LRT etikos kontrolierės išvadų ir tolesnių veiksmų.
