– Indre, kaip apskritai nusprendėte pasitrumpinti ilgai puoselėtus plaukus?
– Na, turbūt dėl to, kad man dabar 32-eji, o pastaruosius dešimtmečius su plaukais nelabai ką dariau, tik keisdavau stilių, leisdavau savo meistrėms, grimeriams žaisti su skirtingu makiažu. Tikrai nedraugauju su monotonija, todėl stengiuosi kažkaip keistis.
Visi labai sureikšmino šį mano plaukų nusikirpimą, tad atsakau į šį klausimą ir jums, ir pati sau – pasikeičiau, nes artėja mano gimtadienis (beje, birželio 26-ąją). Kai pasidariau pirmąją tatuiruotę, tuomet visi irgi klausė, ką ji reiškia. Ką aš žinau, o čia reikėjo kažkokios reikšmės?
Aš paprasčiau žiūriu į tokius dalykus. Kaip ir minėjau socialiniame tinkle, pamačiau save prieš miegą su trumpais plaukais, kitą rytą nuvažiavau į grožio saloną, bet kirpėjas pasakė „ne“, tai užsirašiau penktadieniui ir nusikirpau (juokiasi).
– Tai tas sprendimas buvo labiau spontaniškas, priimtas per dvi dienas, ar iš anksto apgalvotas?
– Ne spontaniškas, bet galutinai įvykdytas per dvi dienas (šypsosi). Moterys dažnai keičia plaukų spalvą, ilgį, karpymą, o aš praktiškai visą laiką buvau tokia pati – ilgi blondiniški plaukai.
Po Cecilijos gimimo galvojau, kad dabar bent jau plaukų spalvą pasikeisiu, bet nei vienas man jokios plaukų spalvos nekeitė, sakė, kad ir taip tinka. Tiesa, aš niekada nesu buvus kirpykloje dažytis plaukų, nes taupau laiką. Esu tikriausiai unikumas, bet man apsilankymas grožio salone nėra poilsis. Aš ilsiuosi kitaip. O ėjimas į kirpyklą man labiau darbas – jei pasidažai galiukus, turi kiekvieną mėnesį kirpykloje praleisti po tris valandas. Aš per tas tris valandas geriau padarysiu gerų dalykų (šypsosi).
– Kaip į pokyčius reagavo aplinkiniai?
– Labai teigiamai. Nesitikėjau, kad sulauksiu tiek daug teigiamų reakcijų, komplimentų. Turbūt sulaukiau daugiau dėmesio negu už tai, kiek moterų esu padėjusi (juokiasi). Aš esu už tai, kad geriau kalbėti apie darbo rezultatus, o ne išorės pasikeitimus.
Man atrodo, kad dažnai skambanti frazė apie mano švytėjimą ne nuo išorės priklauso. Aišku, tai yra sudedamoji dalis ir tai lemia vidinę būseną, bet mano besikeičiantis požiūris į gyvenimą, „Moterų pasaulyje“ renginiai yra laimės pagrindas. Nauja šukuosena tau tą akimirką gal ir padės kažką išspręsti, bet to tiesiog nesureikšminu.
– O galbūt tai susiję su kitais pokyčiais, nauju gyvenimo etapu? Juk sakoma, kad sulig gyvenimo permainomis norisi kažką pakeisti ir išvaizdoje.
– Jeigu aš taip galvočiau, tai čia tas pats, kas nueini, pasidarai manikiūrą, pakeiti nagų formą, tai reiškia dėl to, kad kažkas keičiasi? Aš manau, kad kažkiek laiko žmogus keičiasi, aš pati keičiuosi.
Galiu kalbėti tiktai už save, bet kai man suėjo 30 metų, mano požiūris apskritai pradėjo keistis. Atsirado domėjimasis sąmone, pasąmone, minties galia, emocijomis.
Man atrodo, kad aš tiesiog į tokius dalykus žiūriu paprasčiau. Nuėjai į kirpyklą ir nusikirpai. Ar tu nueidamas į kirpyklą eini dėl to, kad tau reikia nusikirpti, ar eini, nes reikia čia kažką pakeisti? Plaukų kirpimas niekam nedaro įtakos ir nieko nekeičia.
Indrės Stonkuvienės išvaizdos pokyčiai – galerijoje:
– Bet pati dabar esate labiau patenkinta savo šukuosena?
– Aš labai džiaugiuosi, kad neklausiau tų, kurie mane atkalbinėjo. Apie permainas žinojo tik labai mažas ratas žmonių, tik mano grimerė ir stilistė, kurios kartojo: „Ne, Indre, tik ne tai“. Kirpyklos savininkė irgi negalėjo patikėti, kad aš tai padarysiu, nes vis dėlto 22 centimetrai (juokiasi).
Daug kas ir komentaruose verkia dėl mano plaukų, tai sakau – neverkit dėl to, kas atauga. Be to, moterys pradėjo siųsti man nuotraukos – sako, dabar aš irgi nusikirpsiu, nors anksčiau dvejojau. Tai jeigu to nori, kodėl ne?
– O kaip ateityje? Gal dar planuojate kaip nors pasikeisti?
– Aš plaukus dažausi namuose, tai nori nenori atspalvis keičiasi. Vėliau, jei norėsiu, galėsiu prisidėti kasas (juokiasi). Bet dabar man toks jausmas, kad su trumpais plaukais esu jau pusę metų. Turbūt kai prieš tai pokyčius įsivaizduoji, vėliau lengviau juos priimti realybėje.
