Kartu su „Žalgirio šokėjomis šokti mokėsi dainininkės Urtė Šilagalytė, Baiba Skurstenė bei Ineta Puzaraitė, taip pat seserys Saulenė ir Sandra Chlevickaitės. Merginos uoliai klausėsi šokėjų nurodymų ir bandė atkartoti tokius pačius judesius. Vienoms sekėsi lengviau, o tuo tarpu kitos tik juokėsi ir vis bandė iš pradžių.
Paplušėjusios valandėlę merginos vis dėlto sugebėjo išmokti trumpą šokį, sudėtą iš atskirų „Žalgirio“ šokėjų pasirodymų fragmentų.
Bene geriausiai sekėsi B.Skurstenei, kuri jautėsi kaip žuvis vandenyje, nes aerobika ir sportiniai šokiai merginos gyvenime nėra naujovė. Tuo tarpu I.Puzaraitė prisipažino, kad iš pradžių jautėsi ne savo rogėse, tačiau treniruotei įsisiūbavus sekėsi tik geriau.
„Iš pradžių buvo labai nejauku. Dar kai pamačiau, kaip jos ten kilnoja kojas, tai išvis išsigandau. Bet jau vidury treniruotės pasidarė įdomu ir tikrai norėjau išmokti gerai atlikti žingsnelius“, – iškart po treniruotės portalui Žmonės.lt sakė I.Puzaraitė.
Mergina prisipažino, kad nėra didelė krepšinio gerbėja, tačiau pertraukėles, kuomet šokdavo krepšininkų palaikymo šokėjos, ji smalsiai žiūrėdavo, kaip jos lengvai atlieka įvairius sudėtingus sportinius triukus. „Aš nesu iš tų, kur labai mėgtų žiūrėti krepšinį, bet štai ką mėgdavau, tai per rungtynių pertraukėles pasižiūrėti, kaip šoka palaikymo komandos šokėjos“, – sakė Ineta.
Paklausta, kas lengviau – šokti ar dainuoti, I.Puzaraitė, ne vienerius metus dainuojanti grupėje „Studentės“, teigė, kad svarbu, jog žmogus stengtųsi ir darytų tai, ką moka geriausiai.
„Tiek šokti, tiek dainuoti nėra labai lengva, reikia įdėti daug darbo. Svarbiausia, kad tai darytum gerai. Manau, kad visko tobulai negali mokėti – ir šokti, ir dainuoti. Man lengviau sekasi dainuoti“, – šyptelėjo ji.