Likus savaitei iki nacionalinio švaros sambrūzdžio sostinės viešbutyje „Marriott“, kaip ir pati tvarkymosi akcija puoselėjančiame savanorystę ir rūpestį bendruomenėmis, susirinkę „Darom“ ambasadoriai priėjo prie išvados, kad ilgainiui „Darom“ iš šiukšlių rinkimo akcijos taps aktyvizmo platforma.
Per diskusiją daugkartinių puodelių sistemos „CupCup“ steigėja Valdonė Daugėlaitė pastebėjo, kad jaunoji karta, atidžiai stebėdama prekės ženklus ir atsargiai juos besirinkdama, stimuliuoja ir teigiamus pokyčius. „Nors tarp senosios ir jauniausios kartos yra atotrūkis, bet svarbiau lyginti ne kartas, o žmonių sąmoningumą ir abejingumą: tas pats milenijalas gali būti atitolęs nuo aplinkosaugos, jam viskas gali būti vienodai, o vyresnieji gali įsitraukti“, – kalbėjo ji.
Žinomas jaunosios kartos aktyvistas, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė, jau mokykloje kvietęs į talkas, dabar tvarių įpročių moko ir vyresnius žmones. Pavyzdžiui, savo mamą. „Kam, sakau, tau tas maišelis? Seneliai anksčiau vartodavo labai mažai, bet dabar kai kurie seneliai vieną maišiuką deda į kitą maišiuką. Kaupia, kaupia, kaupia, bet kam? Atsidarai pas senelius suolą, o ten tiek maišiukų, kad net dugnas iškritęs!“ – pasakojo S.Dailidė.
Kad skirtingos kartos gali daryti gerą įtaką viena kitai, pastebėjo ir kūrybos kampo „360°“ įkūrėjas Giedrius Bučas. „Juokdavausi iš savo močiutės, kuri maisto produktus dėdavo į drobinius maišelius, kaupdavo stiklainius arba naudodavo vis tą pačią, stipriai susilenkusią šakutę, kuri jai tiesiog labai patiko. Tačiau dabar mano paties vaikai man sako tai, ką aš sakydavau savo močiutei“, – juokėsi darnaus vartojimo entuziastas.
Daiktų kaupimo inerciją savo kailiu (tiksliau, pasijoniu) išgyvenusi Viktorija Nausėdienė, drabužių atnaujinimo ir antrinio panaudojimo iniciatyvos „Textale“ įkūrėja, atskleidė vieną dieną susivokusi, kad, užuot investavusi pajamas į vertingus dalykus, perka ir kaupia daiktus.
„Man teko patirti vartojimo perteklių: jeigu prieš septynerius metus būtumėte atidarę mano spintą, ten būtumėte radę tiek suknelių, kad užtektų visą mėnesį kiekvieną dieną apsivilkti vis kitą. Išsigydžiau savęs paklaususi, ar aš tikrai noriu algą gauti suknelėmis?“ – prisiminė ji.
Tuo metu Roberta Gabalaitė, antrinio panaudojimo manufaktūros „CooCoo“ steigėja, sakė užsiimanti daiktų prikėlimu kitam gyvenimui jau tiek laiko, kiek save atsimena. „Senų daiktų perdarymo idėja ir noras iš jų ką nors pagaminti kilo iš mano vaikystės ir paauglystės. Tuomet siūdavausi sau sukneles, mėgdavau netgi pervilkti sofas“, – atskleidė tvariojo dizaino namų įkūrėja.
Aplinkosaugos žinovė, „Ekokonsultacijų“ vadovė Lina Šleinotaitė-Budrienė atkreipė dėmesį, kad šiems tvaraus vartojimo profesionalams rodant pavyzdį ir kartu keičiantis pasauliui, keisis ir akcijos „Darom“ funkcijos.
„Senasis modelis, kuomet elitas ir tokie ekspertai kaip aš aiškino, ką reikia daryti atliekų tvarkymo srityje, baigėsi. Po darbų pamiškėse ir pati „Darom“ pamažu pereis į aktyvizmo stadiją, kuomet pradės klausinėti gyventojų, šeimų, verslo, institucijų, ką jos daro prevencijos, pakartotinio panaudojimo ir žaliųjų pirkimų srityse“, – prognozavo ji.
Ekspertės manymu, nykstant institucinėms karalystėms, ir „Darom“ pereis į klausiančios, o ne tvarkančios akcijos stadiją. „Galiu drąsiai teigti, kad jau dabar kai kurie „Darom“ savanoriai turi aukštesnes kompetencijas nei ministerijų aparate. Jaunimas dabar toks aktyvus, kad jie ima reikalauti merų, įmonių, ministerijų pasakoti, kaip jie realiai, o ne išleisdami europinius pinigus, prisideda prie sistemos pokyčių. Todėl institucijų laukia iššūkis, kaip dirbti su žmonėmis“, – penktadienį viešbutyje „Marriott“ kalbėjo L.Šleinotaitė-Budrienė.
„Darom“ ambasadorių susitikimas – galerijoje:
Specialistės mintis patvirtino ir VšĮ „Mes darom“ projektų vadovė Justina Anglickytė, keičianti organizacijos kryptį į prevencijos ir aktyvizmo pusę, sykiu palinkėjusi, kad per šiųmetę „Darom“ akciją balandžio 27-ąją būtų surinkta dar mažiau tonų šiukšlių.
Galiausiai dar viena „Darom“ ambasadorė, televizijos ir kino aktorė Ineta Stasiulytė pasidalijo įspūdinga istorija, kaip atliekų tvarkymo idėja jai sutaupė sveikatos.
„Viskas prasidėjo nuo miško, kai „Darom“ dar net nebuvo mano mano galvoje. Vaikščiodavau rytais, atsisėsdavau ant kelmelio ir surūkydavau cigaretę. Tada pagalvojau: koks geras miško kvapas – tai gal kurį rytą reikėtų cigarečių ir nepasiimti? Taip ir padariau. Drebėjo rankos ir kojos, ir aš svarsčiau: ką dabar veikti? Žiūriu, daug šiukšlių. Kitą rytą vietoje cigarečių pasiėmiau šiukšlių maišą ir ėmiau švarinti mišką. Taip aš mečiau rūkyti“, – pasakojo ekrano garsenybė.
