Galima sakyti į muzikinę sceną grįžtanti Inga Jankauskaitė prisipažįsta, šiam sugrįžimui, rimtesnės muzikinės karjeros pradžiai reikėjo laiko – moteris šioje srityje niekuomet nesijautė tvirtai, o ir prioritetus kitaip dėliojosi.
„Visi, kas užsiima šiuo reikalu, puikiausiai žino, kad vienas lauke – ne karys. Ypač aš, negaliu viena nei pagroti, nei aranžuoti. Juolab tai susiję ir su pasitikėjimu savimi, užaugintu raumeniu, kai gali neabejodamas kurti. Visą tą laiką šaukiausi vidumi ir visai kaip, kad atsirastų komanda, kad atsirastų bendraminčių. Bandymų buvo ne vienas, bet aš vis galvojau, kad kažkas šiek tiek ne taip, kol nusispjoviau ir pati pagal tekstus pradėjau rankioti melodijas. Pusantrų metų gvildenau „Mano vienintelį“, man padėjo Audrius Piragis, o tada prireikė meistro rankos, ir didelė laimė, kad tas meistras – Leonas Somovas“, – šypsodamasi 15min studijoje pasakojo Inga.
Įvertinkite naują Ingos dainą:
Tad jaudulio, paleidžiant į pasaulį šią dainą, ji prisipažįsta, tikrai netrūko. „Jaudulys naujai užgimęs. Tikrai jaučiuosi, kaip mažas vaikas prie lentos. Man nepaprastai drovu, jautru... Tai – labai jausminga, pavasariška, nepaprastai moteriška daina. Tarp draugų ją vadinu „nuotakų daina“ – linkėčiau aš jai tokio likimo, kad kiekviena nuotaka per savo vestuves norėtų taip padainuoti savo vyrui“, – juokėsi ji.
Gal ir savo mylimajam, aktoriui Arnoldui Eisimantui, ji kartais padainuoja?.. „Jis klauso, aš nedainuoju“, – šypsojosi atlikėja.
Kita vertus, Inga neslepia, kad šio kūrinio tekstas yra apie tikruosius jos jausmus.
„Aišku, kad viskas yra autobiografiška. Tik tiek, kad tas autobiografinis momentas nėra reportažinis, čia nėra patvirtinti faktai, čia ne žurnalistika. Yra daug vaizduotės dalykų. Gali parašyti tekstą ir apie sukurtus personažus, bet tai bus absoliuti tiesa. Man atrodo, kad sėkmingos dainos raktas yra tam tikras atpažįstamumas, kad kiekvienas, kas klausosi, išgirstų, kas jam labai gerai pažįstama“, – tikino ji.
Kūrinyje skambantys žodžiai „meilė – išimtis taisyklėje“ apibūdina ir jos pačios supratimą apie šį jausmą. „Meilę suprantu kaip besąlygiškumą, o šioje aplinkoje, kurioje mes gyvename, meilė nebėra savaime suprantamas dalykas. Prie šios frazės nėra ką pridurti – nėra tų taisyklių, kurias meilė galėtų sulaužyti, ji kuria jas savas, ir jos yra stipriausios, jos nugali viską, įkvepia, leidžia prisikelti, gyventi iš naujo.“
Tad gilūs, įkvepiantys tekstai iš Ingos repertuaro tikrai niekur nepabėgs, tačiau gerbėjai dabar gali tikėtis kiek kitokio skambesio, nei visi buvo įpratę girdėti.
„Tai yra antras kartas gyvenime, kai pristatau savo dainą. Nepaprastai ypatingas jausmas. Tai yra visai ne tas pats, kas dainuoti kitų žmonių kūrinius. Aš anksčiau dainuodavau romansus, turėdavau teatralizuotą programą, keletą metų aktyviai su ja koncertavau. Aš žiūrėjau į tai labiau kaip į spektaklį. O dabar man net sunku rasti žodžius... Turbūt labai retas atvejis, kai nežinau, kaip apibūdinti. Bet tai tikrai prilygsta gal ne vaiko gimimui, bet vaiko paleidimui į pirmą klasę, kažkas tokio... Jau užauginai, jau paleidai, jau dabar gali tik stebėti, kaip jam seksis“, – šypsojosi atlikėja.
Griežta mama, priklausoma nuo socialinių tinklų
Kai mama turi tiek veiklų – ir laidas veda, ir teatro scenoje, ir kine vaidina, o dar ir padainuoja, atrodytų, ir vaikai norėtų toms pačiomis pėdomis sekti. Visgi I.Jankauskaitės šeimoje yra kitaip.
„Mano mažieji dvyniai tenisą žaidžia, šoka pramoginius šokius, raito čia čia čia ir kitus derinius. O didysis dabar sporto salėje dirba. Šiuolaikiniams vaikams juk dabar tik kompiuteris galvoje – tai yra didžiausias draugas ir priešas“, – sakė ji.
Tačiau moka su tuo ir pakovoti: „Esu priversta mokėti. Bet ir iš prigimties esu griežta – esu už tam tikras taisykles, tvarką ir sistemą. Jiems patiems nuo to lengviau.“
Nors, tiesą sakant, pati nuo jų slepiasi, kai nori panaršyti telefone...
„Mano aktyvumas socialiniuose tinkluose atsirado iš gėdos, – juokėsi ji. – Visi kolegos daug metų sakydavo: „Kaip taip gali būti, tavęs neįmanoma pritaginti“. O aš sakau – ką? Tikrai buvau žiopla ten. Aš, aišku, vis tiek nemoku daryti „Insta stories“ ar rodyti, ką valgau, man nepavyks, manau. Nors jei dar koks D.Montvydas pagėdins, ir išmoksiu... Bet priklausomybė vis tiek yra – tuos ūkius užveisi, reikia juos išsiravėti, kažką užblokuoti dėl smagumo. Tai yra neišvengiamybė. Seku pati draugus, bet daužau sau per rankas, nes išvis neįmanoma atsikabinti nuo telefono. Galvoju, kad reikia įvesti taisyklę jau – suryja tiek laiko, kad net gėda. Kartais iš prieš vaikus gėda. Nors kai jie mokykloje, tai manęs nemato, o vakarais susitvardau.“
Žiūrėkite 15min pokalbio su Inga Jankauskaite ištrauką:
Pilną pokalbį su Inga Jankauskaite galite pamatyti čia:
