„Mes su vaikais atsakingi už kiaušinių marginimą. Naudojame senus būdus – miške prisirenkame žolių, lapelių. Visad kiaušinius dažome iš vakaro“, – Žmonės.lt pasakoja I.Budrienė.
Išmarginusi dalį kiaušinių su vaikais Kerniumi ir Mantu, kitus ponia Inga puošia savarankiškai, be kompanijos: „Mėgstu pafantazuoti, kurti, todėl į tradiciją pažvelgiu ir šiuolaikiškiau – paruošiu ir savo margučių. Pavyzdžiui, „dekupažuoju“. Taip, tai sudėtinga, atima daug laiko, tačiau artimieji kasmet laukia, kada pamatys mano margučius. Tetos, mama jų nevalgo – saugo, neša į darbą parodyti.“
Kaip papuošti stalą?
Kaip ir kitos šventės, Velykos I.Budrienei visų pirma asocijuojasi su gražiai papuoštu skaniais patiekalais nuklotu stalu. Jo papuošimams verslininkė kasmet skiria daug dėmesio, o savo sprendimais nustebina ne vieną.
„Žmonės iš manęs vis laukia, tikisi originalių dekoracijų sprendimų. Todėl kaskart noriu nustebinti. Pernai, pavyzdžiui, stalą papuošti padėjo gyvi viščiukai. Šįmet prisiminiau, kad auginame triušiuką... Ant stalo taip pat padėjau morkų, pasimokėme lankstyti servetėles. Viską dariau su vaikais – juk tai jiems atrakcija“, – šypsosi I.Budrienė.
Kaip ji patartų puošti šventinį stalą?
„Visada reikia atsižvelgti į tai, kur šventė vyksta, kokia aplinka supa. Jei, pavyzdžiui, švenčiama kaime, tikrai netiks jokie prabangūs įrankiai ir krištolinės taurės... O ir šiaip, Velykų stalas turėtų sietis su natūraliais papuošimais, esančiais gamtoje. Juk visi Velykų simboliai yra iš gamtos... Galima viską paprastai, skoningai padaryti, tik svarbiausia yra saikas – jo negalima pamiršti“, – sako I.Budrienė.
Inga siūlo marginti kiaušinius, o ne stalą perdėm spalvingai išpuošti: „Jeigu stalas puošiamas daugiau nei trimis spalvomis, rezultatas jau gali atrodyti nekaip. Juk tada sunku derinti papuošimus, o žmogus, kuris neturi reikiamų žinių ir supratimo, gali suklysti. Geriau jau pasirinkti lengvai derinamas spalvas, paprastus akcentus – servetėles, taures. Norisi, kad Velykų stalas būtų žaismingas, švarus, gaivus. Lengviausia pamerkti medžių šakelių, žibučių prisiskinti. Aišku, kad dažnai namuose nutinka tokia situacija: tai nėra vienodų taurių, tai trūksta vienodų įrankių, lėkščių... Tada stalas ir atrodo netvarkingas. Žinoma, galima juk ir tokį stilių pasirinkti, gražiai „apžaisti“. Bet tada reikia ypatingo pajautimo.“
