Vardas, pavardė: Ingrida Kazlauskaitė.
Gimimo data, vieta: 1983 12 26, Tauragė. 27 m.
Šeima: tėvai – garsus atlikėjų Livetos ir Petro Kazlauskų duetas.
Išsilavinimas: KTU eksporto inžinerijos prancūzų kalba bakalaurė.
Veikla: TV3 laidos „Gyvenimas yra gražus“ administratorė; dešinioji prodiuserio Edvardo Žičkaus (29) ranka.
Ingrida, sunku patikėti, bet apie Tave bene kasdien galima sužinoti kažką nauja. Vienas pigus bulvarinis interneto portalas nuolat domisi Tavo gyvenimu: jame pasirodo žinutės apie tai, kokias pėdkelnes Tu dėvi, kokios spalvos lūpdažį naudoji, kokį dizainerį kopijuoji, ten esi giriama dėl padailėjusių kūno formų, netgi nebuvo praleista pro akis, kad mėgsti „batus žudikus“. Kas atsitiko, kad tapai tokia populiari?
Aš ir pati savęs klausiu, kodėl taip ėmiau dominti žiniasklaidą. Lyg ir neturėčiau būti įdomi, nes nesu skandalinga, tačiau tikriausiai man „koją kiša“ jaunystė, polėkis, mano aktyvumas, noras bendrauti. Dalyvauju įvairiuose renginiuose, todėl natūralu, kad esu stebima. Vienas mano draugas, gyvenantis ne Lietuvoje, bet kasdien apie mane perskaitantis žinutes internete, man jau davė pastabą, kad tampu bulvaro veidu. Net nežinau, ar tai komplimentas, ar priekaištas, bet aš tikrai nesistengiu išsiskirti iš minios. Įdomiausia, kad žinutės apie mano pėdkelnių ar lūpų spalvą rašomos be menkiausio mano pačios komentaro. Juokinga!
 |
| Scanpix nuotr./Ingrida Kazlauskaitė |
Tai kaip dabar suprasti: Tavo taip plačiai aptartos baltos pėdkelnės – stiliaus triumfas ar katastrofa?
Na, visi turbūt pamena, kad anksčiau tai buvo, o kai kur ir iki šiol yra mergaičių uniformos dalis. Man patinka eksperimentuoti, juk esu jauna. Kada gi vėliau apsimausiu tas baltas pėdkelnes?
Pasakyk atvirai, ar Tau malonu, kad esi stebima, aptarinėjama, narstoma po kaulelį?
Nepasakyčiau, kad jaučiu didžiulį malonumą, tačiau ir neigiamų emocijų man tai nesukelia. Tiesiog pripratau. Mano mamos šukuosena, apranga, išsakyti žodžiai buvo aptarinėjami visą gyvenimą. Užsiauginau storą odą ir visus komentarus mano atžvilgiu priimu kaip žaidimą, atrakciją. Tačiau viskam yra ribos! Jau pamažu artėja ta riba, mat kasdien stebėti nereikšmingas žinutes internete darosi nemalonu. Neatleisčiau, jei būčiau įvelta į melagingą istoriją, kuri pažeistų mano moralės principus.
Galima įtarti, kad Tu specialiai pasipuoši tomis baltomis pėdkelnėmis, išsirenki rėkiančią lūpdažio spalvą, plaukus paslepi būtent po tokia berete, kokią mėgsta dizaineris Johnas Galliano, kad tik apie Tave būtų ką parašyti...
(Juokiasi.) Tai sutapimai. Buvau pritrenkta, kai pamačiau, kad mano beretė lyginama su garsaus mados guru kuriamu stiliumi. Tiesiog tą dieną plaukai manęs neklausė, jų nepavyko gražiai susišukuoti, todėl paskutinę minutę juos paslėpiau po berete. Specialiai niekada nieko nedariau ir nedarau. Nedemonstruoju gilių iškirpčių, nerodau savo kelnaičių ar nepadorių gestų, tačiau, pasirodo, kad kuo labiau nori išlikti nepastebėta, tuo labiau atkreipi į save dėmesį.
Kaip apskritai Tave reikėtų pristatyti? Visai neseniai mačiau netgi apibūdinimą „visuomenės veikėja“.
Kaip juokiausi! Dar galėjo prirašyti „gamtos mylėtoja“. Aš vertinu tuos žmones, kurie yra pripažinti dėl savo nuveiktų darbų ar talentų. Mane vadina vakarėlių dalyve, o ar kam nors įdomu, kad prisidedu prie labdaringų renginių, esu paramos fondo „Algojimas“ savanorė, pildau vaikučių svajones? Ne. Visi mieliau aptarinėja pėdkelnių ir berečių spalvą. Kaip mane pristatyti? Esu daug ką išbandžiusi: dalyvavau „Žvaigždžių duetuose“, filmavausi televizijos seriale, keliose reklamose. Darbas laidos „Gyvenimas yra gražus“ komandoje man teikia didžiulį malonumą. Pamatysite, aš dar daug nuveiksiu!
 |
| Asm. albumo nuotr./Ingrida Kazlauskaitė |
Kokio atgarsio sulaukei po mūsų žurnale pasirodžiusių spėlionių, kad prie Tavo kūno prisilietė grožio specialistai?
Iš pradžių juokiausi, tačiau kai man paskambino išsigandusi močiutė, juokai baigėsi. Sako: vaikeli, visą naktį negalėjau miegoti, ką tu sau pasidarei? Užtrukau, kol ją nuraminau ir viską paaiškinau. Galiu atvirai pasakyti: niekas nieko man netobulino. Tiems, kurie tuo suabejojo, leidau pačiupinėti ir savo lūpas, ir skruostikaulius, kad jie įsitikintų, jog esu tokia, kokią mane sukūrė Dievas.
Gal tuomet ir supratai: štai kokia mano populiarumo kaina!
Aš suvokiau tik vieną dalyką: jei apie mane kalba, vadinasi, esu įdomi.
Minėjai, kad neskaitai komentarų apie save internete. O gaila! Visai neseniai radau štai tokį: „Ingrida labai skaniai bučiuojasi...“
(Sušunka iš nuostabos.) Kaip malonu!!! Įdomu, kas galėjo taip parašyti...
Aha, tai vadinasi, daug varlių išbučiavai, kol dar nesutikai savo princo.
(Juokiasi.) Prisipažinsiu: man bučiuotis labai patinka!
Beveik prieš metus rašėme apie galimai įvykusias Tavo ir Edvardo Žičkaus vestuves. Ilgą laiką visi spėliojo – tai tiesa, melas, o gal tiesiog reklama. Pasakyk, kaip yra iš tiesų.
Daug triukšmo dėl nieko. Mes su Edvardu – puikūs draugai. Ne tik kartu dirbame, bet ir pramogaujame, viršininkas yra laukiamas mano tėvų namuose. Kažkas pamatė mūsų bendras nuotraukas, pastebėjo žiedus ant pirštų ir sukūrė meilės ir vestuvių scenarijų. Kodėl tuo metu nieko nepaneigiau? Įsitikinau, kad kuo labiau teisiniesi, tuo kaltesnis atrodai.
Kiek žinau, buvai dar kartą supiršta. Ir ne su bet kuo, o su pačiu Ryčiu Cicinu.
O taip! Pas mano močiutę užsuko kaimynė ir sveikina ją, kad tapo prosenele. Pasirodo, pasklido kalbų, kad aš gyvenu su Ryčiu ir jam pagimdžiau antrą vaikelį. Man net baisu darosi: perša mane su vienu, su kitu, o galiausiai visai neištekėsiu! O aš taip laukiu tos dienos… Būsiu pati geriausia žmona! Ryte kelsiuosi kuo anksčiau, kad pagaminčiau mylimam žmogui skanius pusryčius, o vakare lauksiu vyro su garuojančia vakariene.
