„Aš esu tas žmogus, kuris yra pilnas baimių. Vaikystėje skendau, po šio įvykio buvau patyrusi labai didelį šoką. Nuo to karto labai bijau aukščio, vandens, uždarų patalpų. Bijodavau netgi eiti Palangos tiltu, nes kiaurai pro plyšius matydavosi vanduo. Bijodavau kopti į Gedimino pilį – pamenu, kartą mokyklos laikais ekskursijoje lipant laiptais man ėmė svaigti galva“, – teigė dainininkų Livetos ir Petro Kazlauskų dukra.
Vandens baimės kamuojama mergina negali pavadinti savęs gera plaukike – dažniausiai Ingrida vandenyje turškiasi būdama netoli kranto.
„Komfortiškai paropoju „varlinyke“, man to užtenka. Norėdama atsipalaiduoti neplaukiu iki vidurio ežero, kaip kiti“, – patikino ji.
 |
| Liepa Mondeikaitė ir Ingrida Kazlauskaitė laidos filmavime |
I.Kazlauskaitė teigė, kad kaip ir dauguma merginų, ji bijo įvairiausių roplių, gyvačių, vabalų. Ji net neįtarė, kad laidos „Dainuok, jei gali“ filmavime jai teks įbristi į dėžę, pilną musių lervų. Siaubo apimta Ingrida į dėžę tiesiog įšoko, bet jausdama aplink kojas bejudančius gyvius, negalėjo nustygti vietoje ir strikinėjo.
„Kartą mane buvo labai išgąsdinusi didelė varlė, kuri tiesiog užšoko ant manęs. Vaikystėje, kai uogavome su mama, mačiau gyvatę. Man net lūpos pamėlynavo iš baimės ir dar kokias tris valandas drebėjau“, – nemalonias akimirkas prisiminė mergina.
I.Kazlauskaitė prisipažino taip pat negalinti pakęsti skausmo ir kartą nualpo išvydusi kraują. Mergina teigė negalinti žiūrėti siaubo filmų. Ji tikino kaip nors specialiai nesistengianti nugalėti savo baimių ir vengianti komplikuotų situacijų.
„Stengiuosi išvengti tam tikro įvykio. Aš tikrai žinau, kad parašiutu nesileisiu, kad į vandenį nenersiu, į kalnus nekopsiu. Panašios užduotys man kelia diskomfortą, aš nesu adrenalino fanatikė. Tai aš kompensuoju kita veikla. Man svarbu saugumas, ramybė, aš nenoriu susižaloti“, – teigė I.Kazlauskaitė.
