27-erių A.Gendvilaitės gyvenime muzika yra nuo vaikystės – mergina baigė muzikos mokyklą, koncertuodavo su įvairiomis grupėmis, o prieš penkerius metus nusprendė nusipirkti muzikinę aparatūrą ir pradėti įrašinėti dainas.
„Nors dirbu aktore, niekada nenustojau kurti muzikos. Atrodo, kad nėra kito pasirinkimo – ji visada turi būti šalia. Į muziką dedu visą save, daug pastangų, tačiau apie dainininkės karjerą nesvajoju ir per daug nesireklamuoju“, – sako Austėja.
Paskutinę praėjusių metų dieną naują kūrinį išleidusi A.Gendvilaitė sulaukė neįtikėtinai daug dėmesio. Nors ir anksčiau ji yra įkėlusi ne vieną žemaitišką savo kūrybos dainą, nė viena nesulaukė tokio žmonių susidomėjimo kaip „ŽGŽ“.
„Visos mano dainos kyla iš jausmų, akimirkų, kai būna sunku išgyventi emocijas. Vėliau išgyvenimai pavirsta į gražias dainas. Jaučiu pareigą gyvenimo negerumus paversti į ką nors gražaus. Ir šios dainos priedainį buvau parašiusi jau 2018 metų rudenį – jis ir buvo blogų jausmų pavertimas į nuoširdumą. Ilgą laiką niekaip nesugalvojau priedainiui posmelio, tačiau metų pabaigoje pagalvojau, kad reikia pagaliau apsispręsti ir pabaigti“, – pasakoja Austėja.
Gruodžio 31-ąją „ŽGŽ“ dainai A.Gendvilaitė pasirinko neatsitiktinai – persirgusi koronavirusu Naujus metus ji pasitiko viena. Po ilgos izoliacijos Austėja norėjo suteikti gražių emocijų žmonėms, o tam puikiai tiko daina apie žiaurē grāži žėima.
„Pajaučiau laisvę, atsisėdau dainuoti su polėkiu sukelti žmonėms tikrą emociją. Manau, pavyko. Daina yra apie meilę, viltį, tikrumą, tikėjimą ir savęs pajautimą dabartyje“, – sako A.Gendvilaitė.
Žemaitišką dainą išgirdę internautai masiškai gyrė Austėją už nuoširdumą ir originalumą, tačiau dalis jų neslėpė nesuprantantys žodžių. Vis dėlto A.Gendvilaitė ateityje ketina ir toliau dainuoti žemaitiškai.
„Jeigu kas nors nesupranta, visada galima išversti, – juokiasi Austėja. – Yra, kas kuria angliškai, lietuviškai, o žemaitiškai nelabai. Man dainuoti žemaitiškai yra savaime suprantama. Manau, kad tai yra ir tėvų indėlis – pas mus kalba labai saugoma, jie net organizuodavo žemaitiškų dainų konkursus. Jeigu dainuočiau kitaip, nebūčiau iki galo tikra.“
Austėja, pamačiusi, koks susidomėjimas kilo jos daina, neslepia buvusi nustebinta. Anksčiau, prieš įkeldama dainas, ji niekada negalvodavo apie tai, ar jos gali susilaukti populiarumo.
„Visada norėdavau, kad žmonės išgirstų dainą ir jiems būtų gera, bet tokio susidomėjimo nesitikėjau. Iš pradžių stengiausi žiūrėti šalčiau, bet kai pradėjau skaityti asmenines žinutes, kurių gavau neįtikėtinai daug, abejingumas subliuško. Kiekviena žinutė palietė – žmonės iš tikrųjų pajautė mano dainą. Dėl to džiaugiuosi ir esu laiminga“, – tikina A.Gendvilaitė.
Austėja neturi vieno atsakymo, kas galėjo patraukti žmonių susidomėjimą – gal tai tik atsitiktinumas, o galbūt tokiu visiems sunkiu periodu paveikė jos paprastumas ir nuoširdumas.
„Visada esu sau ištikima, niekam nepataikauju. Neprisirišu prie minčių, kokia turėčiau būti, bet dainavimas žemaitiškai galėtų būti atpažįstamas mano bruožas. Jeigu ateis kitokios mintys – taip ir darysiu“, – sako A.Gendvilaitė.
