Intymių vietų plastinės operacijos moterims – pornografijos padiktuota mada?

Ką nauja mums siūlo auksarankiai daktarai, mokantys išvaduoti moteris nuo riebalų, raukšlių, suglebusios odos ir panašių kūniškų dalykų, kuriuos jau įpratome laikyti defektais? Turime galvoje ir tas vieteles, apie kurias padorioje kompanijoje neįprasta kalbėti garsiai.
Moteris
Moteris / 123rf.com nuotr.

Kalta pornografija?

XXI amžiuje visame pasaulyje vyksta savotiškas atnašavimas genitalijoms – kalbame apie jų dailinimą, kai padeda plastinės chirurgijos specialistai ir plastines operacijas atliekantys ginekologai. Žurnalistės Ivos Skoch, keliaujančios po pasaulį ir rašančios apie lyčių tarpusavio santykius, straipsnyje pasakojama apie čeką chirurgą, pas kurį prieš keletą metų atėjo sekso paslaugas teikianti ukrainietė, nešina pornografiniu žurnalu. „Padarykite, kad mano makštis atrodytų štai šitaip“, – pasakė ji, besdama pirštu į vieną iš pornoaktorės nuotraukų. Toji lankytoja, tiksliai žinanti, ko nori, tapo pirmąja daktaro paciente, pageidaujančia pasigražinti „tą vietelę“ ne dėl medicininės, bet dėl estetinės priežasties.

Nuo to laiko jų kasmet daugėja. Libuše Konopova, knygų apie moters seksualumą autorė, turėdama omeny ne tik plastines lytinių organų operacijas, bet ir masinį susižavėjimą braziliška bikinio srities depiliacija, teigia, kad „pornografija daro vis didesnę įtaką moterims – tam, kaip jos suvokia savo kūną“. Pritariate jai? Vargu bau. Dauguma pasakytų, jog plaukelius nuo „ten“ atkakliai šalina, makštį ir lytines lūpas „skaptuoja“, kad jaustų fizinį ir psichologinį komfortą. O šis neatsiejamas nuo įsivaizdavimo, kokia lytinių organų išvaizda yra ideali. Ar tokia gamtoje išvis egzistuoja?

Vyrai – prieš

„Nesakau, kad visos, bet dažniausiai moterys nori operuotis todėl, kad lytinių lūpų, makšties, tarpvietės anatominiai defektai trukdo joms gyventi. Pavyzdžiui, jei mažosios lytinės lūpos išlenda iš didžiųjų, moteris gali varžytis išsirengti viešoje vietoje – pirtyje, nudistų paplūdimy... Be to, būdamos tokios, jos sausėja, trindamosi į apatinį trikotažą gali įtrūkti ir kelti nemalonių pojūčių, trukdyti lytinio akto metu“, – aiškino šias operacijas atliekanti ginekologė Reda Žiobakienė. Kompleksuojančios paprastai mano, kad yra „kažkokios nenormalios“, ir nustemba, jog išvešėjusios gleivinės raukšlės, saugančios makšties prieangį, – daugelio moterų kūno dalis. „Iš mano praktikos – 20–30 procentų. Tačiau pusė iš tų, kurios lyg ir turėtų jaustis blogai, nesuka sau galvos.“

Anot gydytojos, 99 proc. vyrų didelės mažosios lytinės lūpos taip pat nekliudo, tiksliau – jaudina, tad, sužinoję apie žmonų ir draugių pasiryžimą jas susimažinti, dažnai bando šias atkalbėti. „Kai mažosios lytinės lūpos yra išlindusios iš didžiųjų penkis ar daugiau centimetrų ir tai moteriai trukdo gyventi visavertį intymų gyvenimą ar sukelia kitų sveikatos sutrikimų – yra indikacija taikyti chirurginį gydymą. Bet gali būti ir taip: turėdama tokias lytines lūpas kita moteris ramiai gyvena nejausdama jokio diskomforto! Taigi normos, auksinio standarto kalbant apie genitalijų išvaizdą nėra. Verta žinoti, jog ligonių kasos visiškai sumoka už lytinių organų plastines operacijas, jei anatominiai ypatumai prastina moters gyvenimo kokybę ir jei gydomasi valstybinėje ligoninėje. Operacijų kaina privačioje gydykloje – nuo 1600 litų.“

Pusantro mėnesio – be sekso

Pas mus dar nedaroma tai, kas labai populiaru Jungtinėse Valstijose ir vis didesnio susidomėjimo susilaukia Europoje: makšties atjauninimas lazeriu. „Jo spinduliu galima sustangrinti, pašviesinti audinius, pagerinti raumenų tonusą, sumažinti makšties angą“, – vardijo R. Žiobakienė ir pridūrė, kad tokios neinvazinės, šalutinio poveikio beveik neturinčios procedūros – labai brangus malonumas. Kursai JAV, kuriuose įgyjama kvalifikacija joms atlikti, kainuoja 40 000 dolerių, o dar įranga... „Štai kodėl pacientėms tektų pakloti didelius pinigus. Vis dėlto manau, kad ir Lietuvoje norinčių pasinaudoti moderniausios technologijos privalumais atsirastų.“ Šiuo metu makšties ir tarpvietės plastinėms operacijoms dažniausiai ryžtasi trisdešimt penkerių ir vyresnės gimdžiusios moterys, o pusė tų, kurios pageidauja pagražinti lytines lūpas, – jaunos merginos.“ Gydytoja pabrėžė, kad po operacijos pusantro mėnesio reikia labai saugotis, negalima lytiškai santykiauti, šokti, sportuoti ir panašiai, gali kurį laiką skaudėti... Tačiau laikini pooperaciniai nepatogumai, anot moterų, – niekis, palyginti su savijauta, kai dingsta ilgus metus varginęs kompleksas.

Makšties formos pyragaičiai

Pavasaris... Metas pašlovinti makštį – viešai ir triukšmingai. Taip mano japonai, kurių žemėje, kaimelyje netoli Nagoya miesto, kasmet vieną pavasario sekmadienį vyksta Makšties festivalis. Jis prasideda išpuoštų vaikų eisena: į Ogatos šventyklą jie neša mažą makštį. Vėliau ten pat jau milžinišką daiktą nutempia kelios dešimtys suaugusių dėdžių. Šventės dalyviai iš vietinių prekeivių turi progą įsigyti atitinkamos formos peleninių, saldainių, pyragaičių, raktų pakabučių ir panašių mielų niekučių. Gretimame kaime po savaitės panašiai puikuojasi penis. Pasak žinovų, ši genitalijų pagerbimo tradicija atsirado Japonijoje prieš 1500 metų žmonėms tikint, jog tėvas dangus turi apvaisinti motiną žemę, kad viskas augtų ir vystytųsi. Šiandieniniai vyrai ir moterys (tarp jų – daugybė smalsių užsieniečių) į minėtus festivalius suvažiuoja dėl kelių priežasčių: vieni – paganyti akių ir pasijusti laisvi nuo kasdienio gyvenimo tabu, kiti – aukštesniųjų jėgų paprašyti kūdikio, moterys – sutuoktinio. Jei po šito aplanko sėkmė, kitąmet neretai sugrįžtama padėkoti dievams už tai, kad šie maldas išgirdo.

Pirma – Amerika, paskui – Europa

Kaip bundant žemei Japonijoje kyla poreikis egzotiškomis eisenomis padidinti moterų ir vyrų vaisingumą, taip Amerikoje ir Europoje kiekvieną pavasarį dailiosios lyties atstovės suskanta naujinti savo kūną – mažinti riebalus, raukšles ir t. t. Poveikis lazeriu ir šiuo atveju – tas metodas, kuriuo pasiekiama įspūdingų rezultatų. Reikia turėti omeny, kad jie tuo geresni, kuo aparatas tobulesnis. Tokios operacijos Lietuvoje atliekamos ir moterys, kurios jau išmėgino vadinamąjį riebalų nusiurbimą naujausiu lazeriu, žino, kad jis ne tik ištirpdo tai, ko atsikratyti šitaip norisi (riebalai pasišalina su organizmo skysčiais), bet ir kontūruoja, patempia laisvą odą, atsiradusią toje vietoje. Be to, gražinantis šiuo būdu nereikia narkozės, tuoj po operacijos pacientė gali vykti namo, ji išvengia komplikacijų, mėlynių, tinimų, randų ir įtvaro nešiojimo du mėnesius. Pasak plastinės chirurgijos chirurgės Gytės Grigonytės-Babajan, riebalų nusiurbimą lazeriu (lazerinę lipolizę) pirmiausia išbandė Amerika, o vėliau jį perėmė senasis žemynas.

Polinkį tukti, odos pokyčius, vykstančius bėgant metams, ir kitus žmogaus išvaizdai didelę įtaką darančius dalykus lemia ir genai.

„Europiečiai nuo amerikiečių paprastai atsilieka penkeriais septyneriais metais. Mums tai netgi naudinga: būna žinomi klinikinių tyrimų rezultatai ir nereikia burti, kaip jausis pacientai po kelerių metų. Be to, Amerikoje atliekami labai griežti naujos aparatūros bandymai. Amerikiečių sukaupta informacija Europos plastinės chirurgijos specialistams suteikia galimybę pasirinkti pačias geriausias sistemas ir technologijas. Beje, lazeris idealiai tinka dailinant kelius, pagurklius, mažinant rankų apimtį ties žastais.“

Ultragarsas ir kamieninės ląstelės

Jums nepriimtina net mažiausia invazija į kūną? Yra kitas metodas atsikratyti riebalų – juos suskaidyti ultragarsu. Jo pagrindu veikiančių aparatų yra daugelyje grožio salonų, tačiau G. Grigonytė-Babajan pabrėžė, jog medicininės įrangos, su kuria turi teisę dirbti tik gydytojai, efektyvumas nepalyginamai didesnis. Pavyzdžiui, po vienos „UltraShape“ procedūros kūno apimtys vidutiniškai sumažėja 2 cm. Tačiau šiuo būdu galima veikti ne visas kūno sritis, be to, ultragarsas nestangrina odos, gali prireikti kelių procedūrų, kad būtų pasiektas norimas rezultatas. „Kai kurie pacientai būna taip gerai informuoti apie naujausias technologijas, kurios naudojamos plastinėje chirurgijoje ir estetinėje medicinoje, kad man su jais lengviau diskutuoti negu su kai kuriais daktarais“, – akcentavo G. Grigonytė-Babajan.

Pasak jos, tikslios ir naudingos informacijos reikia ieškoti interneto svetainėse anglų kalba. Tenai rašoma ir apie autoląstelines PRP injekcijas nuo senėjimo, kurios pas mus – labai didelė naujiena. Į veidą, kaklą, dekoltę, rankas suleidžiama to žmogaus specialiai apdoroto kraujo dalis, turinti galybę aktyviųjų medžiagų, skatinančių kolageno, elastino gaminimą ir kitus organizmą jauninančius procesus. „Tai nepaprastai veiksmingos procedūros (nepalyginamai veiksmingesnės už tokias kosmetines procedūras, kaip mezoterapija ir biorevitalizacija), kurios yra alternatyva kamieninių ląstelių injekcijoms – į šias Europos Sąjungoje kol kas žiūrima nepatikliai. Tačiau padėtis po truputį taisosi. Aš šventai įsitikinusi, kad ateityje plastinė chirurgija ir kosmetologija be jų niekaip neišsivers. Visas pasaulis kokybinį medicinos šuolį sieja su kur kas platesniu kamieninių ląstelių panaudojimu nei dabar. Pavyzdžiui, Šveicarijoje, kuri nepriklauso ES, jos jau šiandien gana plačiai taikomos.“

Genetinis testas

Polinkį tukti, odos pokyčius, vykstančius bėgant metams, ir kitus žmogaus išvaizdai didelę įtaką darančius dalykus lemia ir genai. „Genų tyrimas šiuolaikiniam žmogui suteikia unikalią galimybę užbėgti ligoms už akių ir sulėtinti senėjimą. Aš manau, kad ateity tokie tyrimai bus įprastas dalykas ir būtina kovos su senėjimu programos dalis. Šiuo metu burnos gleivinės ląstelių mėginiai iš viso pasaulio keliauja į Austrijos laboratoriją, kurioje nustatoma kiekvieno žmogaus rizika turėti vienokių ar kitokių sveikatos problemų, o ji ir grožis, kaip žinia, labai glaudžiai susiję. Jau įrodyta, kad bendrosios dietos rekomendacijos tinka toli gražu ne kiekvienam. Jei žmogus nori jaustis ir atrodyti gerai, jam reikia tinkamai pasirinkti maisto produktus – tokius, kurie atitinka būtent jo medžiagų apykaitos poreikius, nulemtus genų.

Aš, būdama medikė, visada galvojau, kad turiu valgyti kuo daugiau produktų su sveikatai naudingomis, kaip įprasta teigti, omega ir polinesočiosiomis rūgštimis, kurių yra žuvyse ir aliejuje. Galite įsivaizduoti, kaip nustebau, gavusi testo „Nutrition Sensor“ atsakymą. Paaiškėjo, kad man sveikiau vartoti sviestą, o ne aliejų, nes mano organizmui omega ir polinesočiųjų rūgščių tereikia labai ribotai – jų suvalgius daugiau kraujyje iškart išauga cholesterolio ir blogųjų lipidų kiekis. O man visada buvo mįslė, iš kur jo imasi, jei laikausi Viduržemio jūros dietos ir apskritai riebiai nevalgau? Dabar aišku. Laboratorijos gydytojai, atsižvelgdami į genetinį tyrimą, tiksliai surašo, kokių medžiagų tavo organizmui reikia, o kokių nereikia – kad jo visos sistemos dirbtų idealiai.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis
Šiame straipsnyje pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų, kurie pagal galiojančius LR įstatymus turi teisę naudotis tokio pobūdžio informacija. Jei jums nėra 18 metų, prašome spausti NE ir neatidaryti šio straipsnio. Jei jums jau yra 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad vaizdinė ir grafinė informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir saugoma nuo nepilnamečių.
Taip
Ne